Baltijos šalių gynybos ministrai pasirašė susitarimą dėl bendrosios karinio mobilumo erdvės sukūrimo

Sausio 29-30 dienomis Estijoje vyko trijų Baltijos šalių gynybos ministrų komiteto (3B) susitikimas. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas kartu su Latvijos gynybos ministru Andris Sprūds bei Estijos gynybos ministru Hanno Pevkur aptarė vasarį vyksiančio NATO gynybos ministrų susitikimo darbotvarkę, bendrų regioninių projektų statusą, Baltijos šalių bendrosios karinės mobilumo erdvės sukūrimą, taip pat transatlantinius ryšius bei paramą Ukrainai.

Karinio mobilumo erdvės projektas buvo pradėtas 2023 m. koordinuojant NATO. Juo siekiama užtikrinti sklandų ir nepertraukiamą karinių pajėgų judėjimą. Ilgalaikis šio projekto tikslas - sukurti vieningą, visą Europą apimančią karinio mobilumo erdvę.

"Šiandien pasirašytas Baltijos regioninio karinio mobilumo erdvės susitarimas reiškia, kad, esant būtinybei, Lietuvos karinė technika galės laisvai judėti ginti Rygos, Estijos artilerija - remti Vilnių, Latvijos pajėgos - stiprinti Taliną ir atvirkščiai. Krizės metu kiekviena valanda svarbi - biurokratinės sienos negali sulėtinti mūsų gynybos. Baltijos šalys niekada daugiau nebus kieno nors užkampiu. Mes esame NATO rytų flango šeimininkai ir NATO gynybos planų įgyvendinimą prisiimame rimtai", - Taline sakė krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas..

Susitikimuose taip pat daug dėmesio buvo skirta aptarti regioninių projektų - Baltijos gynybos linijos (angl. Baltic Defence Line) ir "Rytų flango sargybinio" (angl. Eastern Flank Watch) - statusą. Baltijos šalys dirba kartu siekdamos užsitikrinti ES finansavimą šių projektų, stiprinančių kontrmobilumo ir sienos gynybos pajėgumus, įgyvendinimui. Taip pat bendradarbiaujama su Lenkija dėl "Rytų skydo" (angl. Eastern Shield) programos siekiant užtikrinti projektų tarpusavio integralumą ir efektyvų NATO gynybos planų įgyvendinimą.

"Mūsų gynybos bendradarbiavimas su Latvija ir Lietuva yra stiprus, kaip ir dera artimiems kaimynams. NATO Hagos viršūnių susitikime priimtas sprendimas, kad sąjungininkai padidintų gynybos išlaidas iki 5 %, yra svarbus žingsnis Baltijos šalių vienybei ir mūsų bendriems tikslams. Birželio mėnesį Ankaros NATO viršūnių susitikime kartu su sąjungininkais apžvelgsime per pastaruosius metus pasiektą pažangą didinant gynybos išlaidas. Šiandien Taline kartu su Latvijos ir Lietuvos kolegomis nusprendėme įsteigti Baltijos regiono karinio mobilumo zoną, kuri užtikrins, kad mūsų gynybos pajėgų karinės technikos judėjimas būtų grindžiamas bendra, suderinta ir standartizuota sistema", - sakė Estijos gynybos ministras H. Pevkur.

"Mūsų saugumas yra stiprus tiek, kiek ir mūsų valia veikti. Baltijos gynybos linija ir pramoninis bendradarbiavimas yra mūsų atsakomybė ir praktinis atsakas į regioninius iššūkius. Suderinę savo pajėgas, mes ne tik stipriname NATO sieną, bet ir kuriame tvirtą stabilumo pagrindą visai Europai", - kalbėjo Latvijos gynybos ministras A. Sprūds.

Baltijos šalių ministrai taip pat išsamiai aptarė NATO saugumo stiprinimo klausimus ir artėjančio NATO gynybos ministrų susitikimo darbotvarkę. R. Kaunas pabrėžė, kad Ankaroje vyksiančiame susitikime svarbiausia Lietuvai tema bus oro gynybos stiprinimas užtikrinant rotacinio oro gynybos modelio įgyvendinimą ir siekiant perėjimo nuo oro policijos prie taikos meto oro gynybos. Ministrai taip pat sutarė, kad Europa turi prisiimti daugiau atsakomybės savo saugumui ir sparčiai siekti 5 proc. BVP gynybai įgyvendinant NATO Viršūnių susitikime Hagoje pasiektą istorinį sutarimą.

Diskusijose apie transatlantinių ryšių stiprinimą ministrai pabrėžė būtinybę tęsti strateginį JAV ir Baltijos šalių bendradarbiavimą ir išreiškė dėkingumą už JAV teikiamą saugumo paramą Baltijos šalių saugumo ir gynybinių pajėgumų stiprinimui. Šios pastangos taip pat leido reikšmingai paskatinti JAV ir Baltijos šalių bendradarbiavimą.

Taip pat buvo aptartas pajėgumų vystymas, skirtas pasiekti nustatytus NATO pajėgumų tikslus. Tarp jų - iniciatyvos, įgyvendinamos per bendrus įsigijimus arba planuojamos finansuoti pasitelkiant ES SAFE paskolų priemonę.

Diskusijose apie paramą Ukrainai ministrai sutarė, kad NATO ir ES valstybės turi išlaikyti ir stiprinti karinę paramą, ypač atliepiant NATO prioritetinių Ukrainos poreikių sąrašą. Taip pat buvo patvirtintas Baltijos šalių įsipareigojimas paramai Ukrainai skirti ne mažiau kaip 0,25 proc. BVP per metus, o pasiekus paliaubas ar taikos susitarimą toliau remti Ukrainą įskaitant ir pajėgų dislokavimą Norinčiųjų koalicijos formatu.

Susitikimo pabaigoje ministrai pasirašė bendrą komunikatą dėl tolimesnio bendradarbiavimo gynybos srityje.

Bendras Baltijos šalių gynybos ministrų komunikatas (anglų k.)

Nuotraukos: Estijos kariuomenė