K. Budrys Paryžiuje: geopolitinė atsakomybė Europai – atgrasymas, transatlantinė vienybė ir Ukraina kaip raktas į kontinento saugumą

Kovo 26 d. Paryžiaus saugumo ir strategijos forume dalyvaujantis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pabrėžė, kad Europa šiandien susiduria su istoriniais saugumo iššūkiais, o Rusija išlieka tiesiogine ir ilgalaike grėsme euroatlantiniam saugumui. Pasak ministro, ketveri metai nuo plataus masto Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios atskleidė ne tik Europos vienybę, bet ir Vakarų klaidas, kurios iki šiol turi pasekmių.

Lietuvos diplomatijos vadovas aukšto lygio, Prancūzijos prezidento Emanuelio Macrono globojamame, tarptautiniame renginyje skaitė pagrindinį pranešimą, kuriame nagrinėjo Europos saugumo iššūkius.

"Lietuvai saugumas nėra tik abstrakti koncepcija. Geografija ir skaudi istorija per amžius formavo Lietuvos saugumo mąstymą. Gyvendami greta revizionistinės agresorės Rusijos ir jos kontroliuojamos Baltarusijos puikiai suprantame grėsmių mastą - Rusija yra ir išliks tiesiogine, reikšmingiausia ir ilgalaike grėsme euroatlantiniam saugumui", - sakė K. Budrys.

Pasak ministro, Rusija, veikdama kartu su kitomis autoritarinėmis valstybėmis, deda visas pastangas sugriauti euroatlantinio saugumo architektūrą ir ją performuoti pagal savo interesus. Tai ji pradėjo daryti nuo Ukrainos, ir niekas negali būti tikras, kur sustotų Rusijos agresija, jei jai tai būtų leista daryti. Todėl nė viena Europos valstybė negali tikėtis išlikti nuošalyje.

K. Budrio teigimu, kolektyvinis saugumas reikalauja kolektyvinių pastangų. Europa nebegali sau leisti jokio delsimo, o gynybos finansavimas turi būti didinamas skubiai ir reikšmingai. Gynybos procentai turi virsti realiais pajėgumais, o artėjant NATO viršūnių susitikimui Ankaroje būtina parodyti apčiuopiamą pažangą siekiant 5 proc. BVP gynybai įsipareigojimo. Lietuva, kaip pafrontės valstybė, jau dabar skiria 5,38 proc. BVP.

Savo kalboje ministras akcentavo karinės paramos Ukrainai gyvybinį poreikį. Pasak K. Budrio, jei kiekviena NATO šalis jai skirtų bent 0,25 proc. BVP, tai iš esmės pakeistų karo eigą ir sustiprintų visos Europos saugumą.

"Europos ateitis sprendžiasi Ukrainoje. Visi veiksmai turi duoti realų karinį efektą. Ukrainos žlugimas kainuotų daug daugiau nei dabartinės investicijos į jos pergalę", - sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Ministras taip pat pabrėžė būtinybę spartinti Ukrainos narystės Europos Sąjungoje procesą, kad šalis įstotų ne vėliau kaip 2030 metais, nes tai būtų stipriausia nekarinė saugumo garantija tiek Ukrainai, tiek visai Europai.

Lietuvos užsienio ministras savo kalboje akcentavo ir transatlantinio ryšio svarbą, pabrėždamas, kad NATO išlieka kertiniu Europos saugumo ramsčiu, o tvirta JAV karinė laikysena Europoje yra nepakeičiama.

"Mūsų bendras tikslas aiškus: europiečiai turi tapti pajėgiais saugumo teikėjais - lygiaverčiais partneriais, o ne priklausomais, prisiimdami didesnę atsakomybę už savo gynybą. NATO šalys Europoje turi stiprinti savo pajėgumus, didinti gynybos išlaidas ir sparčiai plėsti gynybos pramonę. Stipresni Europos "raumenys" turi papildyti NATO, o ne ją pakeisti - stiprindami Aljanso sanglaudą ir veiksmingumą", - sakė K. Budrys.

Apibendrindamas ministras pabrėžė, kad Europa šiandien stovi pasirinkimo kryžkelėje: rinktis atgrasymą, atsakomybę ir atsparumą kartu su Ukraina arba pasiduoti pavojingai iliuzijai apie bendradarbiavimo atnaujinimą su agresore Rusija. Pasak K. Budrio, istorija aiškiai rodo, kuris kelias veda į taiką ir stabilumą.