Seimo delegacija dalyvauja Tarpparlamentinėje bendros užsienio ir saugumo politikos bei bendros saugumo ir gynybos politikos konferencijoje Danijos Karalystėje

Seimo delegacija dalyvauja Tarpparlamentinėje bendros užsienio ir saugumo politikos bei bendros saugumo ir gynybos politikos konferencijoje Danijos Karalystėje

2025m. rugsėjo 1 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NGSK) narių delegacija - Remigijus Motuzas, Audronius Ažubalis, Linas Balsys, Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Martynas Gedvilas rugpjūčio 26-28 d. dalyvavo Kopenhagoje vykusioje Tarpparlamentinėje bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) bei bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) konferencijoje. <_o3a_p>

Danijos Karalystėje surengtoje konferencijoje dėmesys skirtas Europos Sąjungos (ES) ir NATO papildomumo stiprinimo klausimui gynybos, atgrasymo ir pasaulinių neramumų kontekste. Be to, renginyje taip pat kalbėta laisvės, demokratijos ir suverenios Ukrainos gynimo, ES plėtros, Europos vaidmens Artimųjų Rytų regione, migracijos valdymo, kritinės infrastruktūros apsaugos, energetikos / klimato ir kitomis su saugumu susijusiomis temoms.<_o3a_p>

Delegacijos nariai aktyviai dalyvavo vykusiose diskusijose ir pasisakė visais konferencijos darbotvarkės klausimais. <_o3a_p>

Diskusijoje apie Europos užsienio politikos ir saugumo ateities perspektyvą Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas pabrėžė, kad ES atsakomybė ir patikimumas tarptautinėje erdvėje yra tiesiogiai susiję su parama Ukrainai ir nuosekliu spaudimu rusijai.<_o3a_p>

"Turime toliau didinti karinę pagalbą Ukrainai bei stiprinti spaudimą rusijai ir jos bendrininkams. Rusijos sulaikymas turi likti prioritetu net ir tuo atveju, jei bus pasiektas taikos susitarimas - negali būti grįžimo prie "įprastos tvarkos" (angl. business as usual). Turime toliau išlaikyti rusijos tarptautinę izoliaciją, palaikyti ir stiprinti sankcijas, užtikrinti atsakomybę už tarptautinius nusikaltimus ir panaudoti įšaldytus turtus Ukrainai remti", - konferencijoje kalbėjo Seimo narys.<_o3a_p>

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė Viktorija Čmilytė-Nielsen BUSP / BSGP prioritetų ir strategijų klausimu atkreipė prelegentų ir parlamentarų dėmesį, kad šiuo metu Europai labiausiai trūksta skubos. Seimo narė kritikavo Europos lėtą veikimą ir neveiksnumą tebesitęsiant siaubingai rusijos agresijai Ukrainoje ir žmonių katastrofai Gazoje. <_o3a_p>

"Mūsų europietiška tvirtybė bus išbandyta tuo, ar mes ryžtingai giname europines vertybes tiek remdami Ukrainą, tiek ir priešindamiesi rusijos imperiniams užmojams. Tai, žinoma, reiškia, kad turime užimti tvirtą poziciją pasaulinėje arenoje kilus įvairiems konfliktams ir, kas ypač svarbu, - remti Ukrainą," - pabrėžė NGSK narė.<_o3a_p>

URK narys Audronius Ažubalis pasisakydamas konferencijoje kritiškai įvertino ES valstybių narių veiksmus, pabrėždamas skirtumą tarp deklaracijų ir realių sprendimų. <_o3a_p>

"Pirma, kartais mes remiame Ukrainą žodžiais, bet ne praktine karine pagalba. Antra, mes kalbame apie Europos strateginę autonomiją, bet pernelyg lėtai didiname savo biudžetus, be jokio entuziazmo. Trečia, mes remiame sankcijas rusijai, bet tyliai ir skeptiškai žiūrime į rusijos įšaldytų finansinių aktyvų konfiskavimą", - atkreipė dėmesį A. Ažubalis. <_o3a_p>

Šioje konferencijos dalyje pasisakęs NSGK narys Martynas Gedvilas atkreipė dėmesį į rusijos keliamas hibridines grėsmes, vykdomas kibernetines atakas, dezinformacijos ir kišimosi į rinkimus įrankius prieš ES valstybes ir ES šalis kandidates. Seimo narys akcentavo rusijos siekį sutrikdyti pasitikėjimą Vakarų demokratijomis: "Europos Sąjunga privalo duoti tam deramą atkirtį stiprindama kibernetinę gynybą, tarpusavio bendradarbiavimą ir remdama partnerius, nes apsaugota skaitmeninė erdvė reiškia laisvų rinkimų apsaugą ir apsaugotas demokratines vertybes". <_o3a_p>

Savo ruožtu URK narys Linas Balsys paragino Europos lyderius neapsiriboti deklaracijomis ir akcentavo būtinybę pereiti prie realių veiksmų ginant laisvę: "Turime ginti savo laisvę, valstybingumą ir nepriklausomybę, bet kaip tai padaryti? Kai kurios šalys siekia apsaugoti savo gerovę pirkdamos rusiškas dujas ir taip finansuoja karą bei Ukrainos vaikų žudymą. Ką mes galime padaryti? Tai reiškia, kad norėdami išsaugoti savo nepriklausomybę turime kovoti, nes šiuo metu Ukrainos kariuomenė kovoja ir už mus. Ką mes patys galime padaryti? Mums reikia greitų veiksmų ir reakcijos. Štai klausimas. Ar tikrai turime bendrą užsienio ir saugumo politiką? Imkimės realių veiksmų ir reaguokime, o ne tik kalbėkime."

<_o3a_p>

Specialus dėmesys buvo skirtas ES ir NATO bendradarbiavimo klausimui. Šiam klausimui skirtoje diskusijoje NSGK narė V. Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kad diskusija apie ES ir NATO bendradarbiavimą neišvengiamai yra diskusija apie transatlantinių santykių ateitį. Pasisakyme akcentuota, kad Putino tikslas yra sužlugdyti NATO ir ES, todėl Europa turi suvienyti visus įmanomus finansinius, institucinius ir reguliavimo išteklius, kad galėtų padidinti investicijas į gynybąir taip užtikrinti rusijos atgrasymą. NSGK narė teigė, kad nors Putino karinės ambicijos šiuo metu gali nekelti tiesioginės fizinės grėsmės Vakarų Europos šalims, jo politinis siekis yra aiškus - NATO ir ES, kaip veiksmingos sąjungos, sužlugdymas. Kaip gerą Europos bendradarbiavimo ir rusijos atgrasymo pavyzdį V. Čmilytė-Nielsen pateikė Vokietijos kariuomenės brigados dislokavimą Lietuvoje.<_o3a_p>

"Ir galiausiai, turime kuo daugiau bendradarbiauti, taip signalizuodami potencialiam agresoriui, kad mes, Europa, labai rimtai žiūrime į savo saugumą", - pažymėjo Seimo narė.<_o3a_p>

URK pirmininkas R. Motuzas diskusijoje apie Ukrainą pabrėžė, kad Ukraina turi visiškai atkurti savo teritorinį vientisumą - "Rusija turi atsakyti už savo agresiją ir atlyginti žalą, kurią sukėlė". Politikas akcentavo, kad tarptautinė teisė ir jos principai nėra derybų objektas, todėl okupuotos ir aneksuotos Ukrainos teritorijos negali būti pripažintos nei de jure, nei de factobei ragino išlaikyti Ukrainos klausimą tarptautinių organizacijų ir dvišalių bei daugiašalių susitikimų darbotvarkėse.<_o3a_p>

Toje pačioje diskusijoje pasisakiusi V. Čmilytė-Nielsen pažymėjo, kad Prezidento Trumpo vadovaujamose derybose kuriama pavojinga fikcija, kurianti įvaizdį, kad abi pusės yra moraliai lygios, kad abi pusės turi gerų ketinimų ir nori susitarti. <_o3a_p>

"Tai iliuzija, gyvenimas pagal šią iliuziją nesustabdo žudynių, o jas skatina. Todėl mes, europiečiai, turime išlaikyti realistišką požiūrį į situaciją ir nepasiduoti rusijos propagandiniam naratyvui apie karo priežastis. Pagrindinė priežastis yra ne NATO plėtra - pagrindinė priežastis yra Putino noras likti valdžioje. Demokratinė, sėkminga kaimyninė Ukraina tam kėlė realų pavojų", - pabrėžė NSGK narė. V. Čmilytė-Nielsen pridūrė, kad vienas svarbus žingsnis, kurį galime žengti, įrodydami, kad mūsų solidarumas nėra tik žodžiai, bet ir veiksmai, yra dėti pastangas, kad Ukraina galėtų tapti ES nare ne vėliau kaip 2030 m.<_o3a_p>

Šioje diskusijos dalyje taip pat pasisakęs NSGK narys M. Gedvilas akcentavo, kad sankcijos rusijai išlieka stipriausia priemone, o rusijos galimybės atkurti karinius pajėgumus tiesiogiai priklauso nuo prieigos prie vakarų technologijų, tad ragino priimti devynioliktąjį sankcijų paketą: "Turime išlaikyti spaudimą rusijai. Tik vieningi veiksmai apribos rusijos karo mašiną ir atves Ukrainą prie pergalės."<_o3a_p>

Diskusijoje apie ES plėtrą URK pirmininkas R. Motuzas akcentavo, kad tai yra geopolitinis tikslas, tiesiogiai susijęs su Europos saugumu ir stabilumu, todėl ypač svarbu nedelsiant pradėti derybas su Ukraina ir Moldova, kurios kovoja prieš rusijos karinę, ekonominę ir politinę agresiją. R. Motuzas taip pat nuogąstavo, jog Ukraina vis dar susiduria su nepagrįstomis kliūtimis, siekiant narystės ES: "Kriterijais grindžiamas stojimo principas negali būti taikomas selektyviai. Vienos valstybės narės blokavimo veiksmai ne tik trukdo Ukrainai, bet ir lėtina visą plėtros procesą bei daro įtaką ES gebėjimui veikti strategiškai. Turime sutelkti politinę valią, kad viena šalis negalėtų sabotuoti bendros Europos darbotvarkės."<_o3a_p>

NSGK narė V. Čmilytė-Nielsen, kalbėdama apie ES plėtrą teigė, kad diskusijos apie ES plėtrą dažniausiai yra apie institucines reformas, biudžeto eilutes, derybų skyrius. Tai svarbu, tačiau plėtra nėra tiesiog administracinis pratimas. Pasak politikės, tai yra geopolitinis veiksmas, neabejotina Europos strateginė investicija į savo saugumą. <_o3a_p>

"Kiekviena stojimo banga buvo atsakas į to meto saugumo iššūkius ir šiandien dar kartą plėtra yra apie Europos, kaip valstybių bendruomenės, saugumą", - teigė politikė. <_o3a_p>

V. Čmilytė-Nielsen taip pat pabrėžė, kad plėtra nėra labdara: "Tai racionaliausia investicija į Europos saugumą, stabilumą, patikimumą ir liberalios demokratijos ateitį."<_o3a_p>

Diskusijoje kritinės infrastruktūros apsaugos klausimais NSGK narys M. Gedvilas pažymėjo, kad Baltijos regiono saugumas priklauso nuo NATO buvimo jame ir tvirto bendradarbiavimo su privačiu sektoriumi, kuriam priklauso didelė dalis mūsų ypatingos svarbos infrastruktūros. Komiteto narys akcentavo, kad rusijos šešėlinis laivynas yra pagrindinė grėsmė ir atkreipė dėmesį, kad rusijai šis ne tik padeda apeiti sankcijas, bet taip pat yra naudojamas hibridinėms atakoms bei kelia grėsmę mūsų ekonomikoms bei jūriniam saugumui. <_o3a_p>

"Turime atsakyti stiprindami stebėseną ir tolesnes sankcijas, " - pabrėžė Seimo narys.<_o3a_p>

URK narys A. Ažubalis savo pasisakyme akcentavo karinio mobilumo svarbą ES saugumui: "Karinis mobilumas remiasi kritine infrastruktūra ir valstybių narių politine valia bendradarbiauti koordinuojant biurokratines procedūras, susijusias su sienų kirtimu." Politikas atkreipė dėmesį į neįtikėtinai mažą šiandienos ES biudžeto finansavimą šiai svarbiai sričiai bei kėlė klausimą dėl šios srities finansavimo ateinančioje ES finansinėje perspektyvoje. <_o3a_p>

Tarpparlamentinė BUSP/BSGP konferencija rengiama du kartus per metus ES Tarybai pirmininkaujančioje šalyje. Joje dalyvauja nacionalinių ES valstybių narių, šalių kandidačių, taip pat Jungtinės Karalystės, Islandijos, Norvegijos, Kosovo nacionalinių parlamentų bei Europos Parlamento komitetų, atsakingų už užsienio reikalus ir gynybą, nariai.<_o3a_p>

Parengė<_o3a_p>

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro patarėja Vilma Greckaitė, tel. (0 5) 209 6797<_o3a_p>

Užsienio reikalų komiteto biuro patarėjas Justas Valantinas, tel. (0 5) 209 6835<_o3a_p>