Pasirašytas trišalis susitarimas dėl biologinės įvairovės apsaugos kariniuose poligonuose

Krašto apsaugos ministerija kartu su Aplinkos ministerija kartu ir Valstybine saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) pasirašė bendradarbiavimo sutartį užtikrinant biologinės įvairovės apsaugą šalies kariniuose poligonuose. Tuo pačiu patvirtintas priemonių planas, kuriuo siekiama mažinti jų poveikį gamtai, daugiausia dėmesio skiriant saugomų teritorijų plėtrai ir nykstančių rūšių apsaugai.

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pažymi, kad be saugios valstybės neįmanomas darnus gamtos vystymasis.

"Kaip sakėme nuo pat pradžių, to ir laikomės - gerbsime gamtą ir paisysime aplinkosaugos taisyklių. Šis susitarimas papildo Lietuvos kariuomenės ir NATO standartus, kuriais jau vadovaujamės. Poligono teritorijoje visa veikla vykdoma pagal griežtus reikalavimus. Net mažiausių pratybų metu surenkamos tūtos ir pirotechnikos liekanos, nekasama miško paklotė. Didžiųjų pratybų metu aplinkosaugos kontrolei skiriamas atskiras personalas, kasdien besirūpinantis vien šiuo klausimu", - sako krašto apsaugos ministras R. Kaunas.

"Mums labai svarbu, kad stiprindami šalies gynybą kartu išsaugotume ir unikalią Lietuvos gamtą, o pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas leis efektyviai derinti šiuos tikslus su kariuomenės poreikiais. Susitarime numatytos ir realios aplinkos apsaugos priemonės - planuojame tiek plėsti esamas, tiek kurti naujas saugomas teritorijas, atsodinti 1000 ha miško už numatyto Kapčiamiesčio karinio poligono ribų bei užtikrinti retų paukščių buveinių apsaugą", - sako aplinkos ministras Kastytis Žuromskas.

Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) direktorės dr. Agnės Jasinavičiūtės-Trakimienės, ši sutartis yra svarbus žingsnis užtikrinant, kad valstybės saugumo stiprinimas vyktų atsakingai gamtos atžvilgiu.

"Tarnyba galės aktyviai dalyvauti planuojant karinius poligonus, laiku identifikuoti rizikas ir užtikrinti, kad būtų taikomos realios gamtos apsaugos bei kompensacinės priemonės. Mūsų tikslas, kad saugomų teritorijų ir biologinės įvairovės apsauga būtų neatsiejama visų sprendimų dalis, o bendradarbiavimas su krašto apsaugos institucijomis leis rasti subalansuotus ir ilgalaikius sprendimus", - teigia VSTT direktorė.

Plečiant karinius poligonus, kartu su aplinkosaugos ekspertais bus iš anksto vertinamas poveikis gamtai ir numatomos būtinos kompensacinės priemonės. Taip siekiama užtikrinti, kad stiprinant šalies saugumą kartu būtų išsaugotos vertingos natūralios buveinės bei saugomos rūšys.

Pagal sutartą priemonių planą numatoma plėsti saugomas teritorijas - Dzūkijos nacionalinį parką, Čepkelių valstybinį gamtinį rezervatą ir Labanoro regioninį parką. Taip pat planuojama steigti naujas saugomas teritorijas ir atlikti reikiamus tyrimus.

Gamtos atkūrimo darbams už poligono ribų numatoma atsodinti miškus. Planuojama skirti lėšas pelkių atkūrimui - jos veiktų kaip kontrmobilumo priemonės.

Ypatingas dėmesys skiriamas nykstančių rūšių apsaugai. Planuojama išpirkti privačius miškus šalia kurtinių tuokviečių, įsteigti kurtinių veislyną ir įsigyti stebėjimo įrangą. Tęsiamas ir Stalų-Pertako biosferos poligono steigimas - svarbus retoms paukščių rūšims.

KAM įsipareigoja saugomų teritorijų specialistams sudaryti sąlygas poligonuose vykdyti biologinės įvairovės stebėseną, laikantis visų saugumo reikalavimų, taip pat pagal galimybes taikyti aplinkai palankius sprendinius, technologijas ir priemones, mažinančias neigiamą karinių poligonų įkūrimo ir jų naudojimo veiklos poveikį gamtai.