Viceministrė A. Burkovsienė ragina kiekvieną ugdymo įstaigą tapti civilinio atsparumo centru

Vidaus reikalų viceministrė Ana Burkovskienė dalyvavo tarptautiniame forume "Kaip mokykla turi dirbti karo sąlygomis", vykusiame KTU Santakos slėnyje Kaune. Renginio tikslas - suburti švietimo, saugumo ir tarptautinius partnerius ir aptarti, kaip ugdymo įstaigos turi pasirengti krizių, ekstremaliųjų situacijų ir karinių grėsmių akivaizdoje.

"Pasirengusi mokykla - tai ne ta, kuri turi dokumentus stalčiuje. Pasirengusi mokykla yra ta, kurioje reguliariai vyksta pratybos pagal aktualiausius grėsmių scenarijus, kur personalas ir mokiniai žino veiksmų procedūras, komunikacijos kanalus, veikia perspėjimo sistema, yra įrengtos priedangos, o vadovas aiškiai žino, kaip veikti ir su kuo koordinuoti veiksmus krizės metu", - sakė vidaus reikalų viceministrė Ana Burkovskienė.

Anot A. Burkovskienės, Lietuvai gyvenant nuolat besikeičiančių geopolitinių iššūkių realybėje - karo Ukrainoje, hibridinių atakų ir grėsmių kritinei infrastruktūrai akivaizdoje - civilinis atsparumas nėra duotybė ir prasideda artimiausioje aplinkoje: šeimose, bendruomenėse bei mokyklose.

Ji taip pat priminė, kad 2022 m. priimtas Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymas įtvirtino naują, integruotą pasirengimo sistemą, veikiančią trimis lygiais - politiniu-strateginiu, strateginio koordinavimo ir taktiniu. Būtent taktiniame lygmenyje veikiančios institucijos, tarp jų ir mokyklos, tampa pirmąja linija, susiduriančia su krizėmis.

Viceministrė atkreipė dėmesį į konkrečius valstybės investicijų žingsnius: iki 2030 metų numatyta daugiau kaip 285 mln. eurų civilinei gynybai stiprinti. Šios investicijos numatytos 2024 m. Seimo patvirtintoje Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programoje. Vien 2025 metais Vidaus reikalų ministerija savivaldybėms skyrė 16 mln. eurų priedangų modernizavimui - nemaža dalis jų yra mokyklose.

Tačiau, pasak viceministrės A. Burkovskienės, infrastruktūra yra tik viena pasirengimo dalis. Ne mažiau svarbi yra kultūra - gebėjimas veikti ramiai, įtraukti visą bendruomenę, žinoti savo vaidmenį, pasitikėti institucijomis ir vieni kitais.

Viceministrė taip pat atkreipė dėmesį į tarptautines pamokas. Ukrainos patirtis rodo, kad bendruomenių pasirengimas ir gebėjimas veikti greitai tampa gyvybiškai svarbūs - mokyklos ten krizės metu virsta priedangomis, informacijos ir pagalbos centrais. Tuo metu Japonijos pavyzdys atskleidžia, kad pasirengimas turi tapti kasdieniu įgūdžiu - nuoseklios pratybos ir aiškūs veiksmai yra žinomi visiems bendruomenės nariams.

Forume A. Burkovskienė įvardijo aiškų tikslą: kiekviena mokykla turi tapti ne tik švietimo, bet ir civilinio atsparumo centru. Pasak viceministrės, mokykla turi būti vieta, kurioje aiškiai žinome, ką darome, kodėl tai darome ir su kuo veikiame krizės akimirką.

Ji paragino visus forumo dalyvius iš renginio išeiti su vienu konkrečiu žingsniu ir jį įgyvendinti, pabrėždama, kad pasirengimas neveiks, jei į jį bus žiūrima pasyviai - kiekviena mokykla ir kiekvienas bendruomenės narys turi tapti aktyvia sistemos dalimi.

Apie forumą

Forumą "Kaip mokykla turi dirbti karo sąlygomis" organizavo Krašto apsaugos ministerija ir Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjus. Renginyje dalyvavo švietimo įstaigų vadovai, Krašto apsaugos, Vidaus reikalų, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų atstovai, Kauno miesto savivaldybė, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas bei tarptautiniai partneriai iš Ukrainos, Japonijos ir Izraelio.