Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pristatė 2025 m. veiklos rezultatus, rodančius kryptingą pažangą visuomenės saugumo srityje. Praėjusiais metais visuomenės pasitikėjimas ugniagesiais gelbėtojais išliko didžiausias visoje šalyje, jais pasitikėjo 93 proc. Lietuvos gyventojų.

2025 m. taip pat išsiskyrė reikšmingais pasiekimais: žuvusių gaisruose žmonių skaičius pasiekė vieną žemiausių rodiklių per pastaruosius dešimtmečius, parengtas rekordinis skaičius naujų ugniagesių gelbėtojų, o didžiausias strateginis dėmesys išliko sutelktas į civilinę saugą ir gyventojų pasirengimą galimoms grėsmėms.

"Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas yra viena svarbiausių valstybės saugumo grandžių, kurios darbas kasdien tiesiogiai saugo žmonių gyvybes. 2024-2025 metų rezultatai rodo, kad kryptingos investicijos į prevenciją, pareigūnų parengimą ir civilinę saugą duoda apčiuopiamų rezultatų - mažėja žūčių gaisruose, stiprėja visuomenės pasirengimas krizėms, o pati tarnyba tampa vis universalesnė. Šiandien tai tarnyba, kuri ne tik reaguoja į nelaimes, bet ir sistemingai stiprina valstybės bei visuomenės atsparumą ", - sako vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.

Mažėjantis žuvusiųjų gaisruose skaičius - kryptingos prevencijos rezultatas

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, 2025 m. Lietuvoje kilo 7950 gaisrų, kuriuose žuvo 70 žmonių. Tai - mažiausias žuvusiųjų skaičius per septynerius metus, toks pat rodiklis fiksuotas tik kartą, 2019 m. Gaisrų metu ugniagesiai gelbėtojai išgelbėjo 98 gyventojus, iš jų 2 vaikus.

Palyginimui, 2024 m. šalyje kilo 7667 gaisrai, tačiau juose žuvo 85 žmonės. Ilgalaikė statistika rodo teigiamą tendenciją: prieš 20 metų, 2006-aisiais, Lietuvoje kilo apie 13 tūkst. gaisrų, o juose žuvo daugiau nei 300 žmonių. Tarnybos vizija iki 2030 metų - ne daugiau kaip 30 žuvusiųjų gaisruose.

2025 m. užfiksuoti 3 gaisrai, kuriuose žuvo daugiau nei vienas žmogus (2024 m. - 8). Didžiausias žūčių gaisruose skaičius ir toliau fiksuojamas miesteliuose bei kaimo vietovėse - čia praėjusiais metais žuvo 46 žmonės, miestuose - 24.

2025 m. 23 gyventojai žuvo Vilniaus apskrityje, 10 - Panevėžio apskrityje, po 8 - Kauno ir Alytaus apskrityse, 7 - Šiaulių apskrityje, 6 - Klaipėdos apskrityje, 5 - Utenos apskrityje, 2 - Marijampolės apskrityse, 1 - Telšių apskrityse, o Tauragės apskrityje žūčių gaisruose pavyko išvengti.

Penkerių metų gaisrų statistikos duomenimis, vyrų gaisruose žūsta 2,7 karto daugiau nei moterų. Pernai gaisruose žuvo 45 vyrai ir 20 moterų, penkių asmenų tapatybė liko nenustatyta.

26 gyventojai žuvo dėl neatsargaus rūkymo, 15 - dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, 14 - dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi, 6 - dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimų, 3 - dėl pašalinio ugnies šaltinio, po 1 - dėl elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų, dėl dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų gedimų ir dėl eismo įvykio padarinių.

Universalūs pareigūnai: gelbėjimo darbų atlikta keliskart daugiau nei gaisrų gesinimo

Be gaisrų gesinimo, ugniagesiai gelbėtojai pernai atliko ir 14 tūkst. gelbėjimo darbų. Jų metu ugniagesiai išgelbėjo 301 gyventoją, iš jų 28 vaikus.

"2025 metais mūsų ugniagesiai gelbėtojai beveik du kartus dažniau vyko atlikti gelbėjimo darbų nei gesinti gaisrų. Tai rodo, kad šiandien esame ne tik gaisrų gesinimo, bet ir plataus spektro gelbėjimo bei civilinės saugos tarnyba. Įvykių dinamika atspindi ne tik nelaimių mastą, bet ir išsiplėtusias mūsų funkcijas", - teigia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Renatas Požėla.

2025 m. ugniagesiai gelbėtojai 5157 kartus teikė pagalbą gyventojams buityje, 4994 kartus talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, 1920 kartų jie padėjo žmonėms autoavarijose, kur, panaudoję specialiąją gelbėjimo įrangą bei kitas priemones, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 154 nukentėjusius asmenis bei ištraukė 40 žuvusiųjų, 622 kartus budėjo nukenksminant sprogmenis, 724 kartus likvidavo cheminius incidentus, 71 kartą rinko gyvsidabrį ir kt.

Ugniagesiams gelbėtojams pernai teko 379 kartus dirbti vandenyje. Šių darbų metu jie ištraukė 108 skenduolius, iš jų 6 nepilnamečius, bei išgelbėjo 41 gyventoją, iš jų 1 nepilnametį. 2024 m. iš vandens telkinių ugniagesiai gelbėtojai ištraukė 120 skenduolių, t. y. pernai nuskendusiųjų skaičius sumažėjo 10 proc. Dažniausiai skenduolius teko traukti iš tvenkinių. Vyrai sudaro 71 proc. iš vandens ugniagesių gelbėtojų ištrauktų nuskendusių žmonių.

Daug dėmesio - gaisrų prevencijai

Daug dėmesio 2025 m. buvo skirta gaisrų prevencijai. Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai atliko 10 940 objektų gaisrinės saugos partikrinimų, 5728 gaisrų priežasčių tyrimus​, 890 kartų dalyvavo statybos užbaigimo komisijose​.

Prevencinių akcijų metu aplankyta per 20 tūkst. butų daugiabučiuose ir individualių gyvenamųjų namų, juose įrengta beveik 2 tūkst. autonominių dūmų detektorių.

Pagal savivaldybių pateiktus sąrašus valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai pernai aplankė 8471 vienišų, senyvo amžiaus, neįgalių asmenų ir auginančių nepilnamečius vaikus, asmenų, turinčių specialiųjų poreikių, būstą. Juose įrengti 1897 dūmų detektoriai.

Pernai 1793 bendrojo ugdymo mokyklų klasėms pareigūnai surengė prevencines pamokas, jose dalyvavo 38590 mokinių.

Strateginis prioritetas - civilinė sauga ir pasirengimas

2025 metais civilinė sauga išliko viena pagrindinių tarnybos strateginių krypčių. Dėmesys sutelktas į gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos tobulinimą, kolektyvinės apsaugos statinių ir priedangų plėtrą, gyventojų informuotumo bei praktinių įgūdžių stiprinimą.

"Visuomenės saugumas šiandien prasideda ne nuo reagavimo, o nuo pasirengimo. Todėl vis daugiau investicijų nukreipiame į civilinę saugą - tai padeda nelaimėms pasiruošti arba jų išvengti", - pabrėžia R. Požėla.

2025 m. buvo atlikti 3 gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos patikrinimai (2024 m. - 2). 2025 balandį neveikė 60 tikrintų sirenų, gruodį - 30.

Sirenų skaičius per metus išaugo nuo 944 iki 1170. Taip pat augo priedangų skaičius - nustatytą priedangų poreikį visiškai pasiekė jau 35 savivaldybės (2024 m. - 28 savivaldybės), o galimų apsaugoti gyventojų dalis padidėjo nuo 77 proc. iki 82 proc.

Civilinės saugos mokymuose, kurie vykdomi regionuose bei Ugniagesių gelbėtojų mokykloje Vilniuje, 2025 m. dalyvavo beveik 6 tūkst. savivaldybių pareigūnų, pedagogų ir kitų krizių valdyme dalyvaujančių asmenų - kelis kartus daugiau nei 2024 m. (2024 m. - 1830). Tai rodo sistemingą ir ilgalaikį požiūrį į visuomenės atsparumo stiprinimą.

-----------------

Apie Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos yra statutinė institucija, atsakinga už gaisrų gesinimą, žmonių gelbėjimą, civilinę saugą, gyventojų perspėjimą ir informavimą, pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms bei jų valdymą. Tarnyba taip pat vykdo gaisrų prevenciją, valstybinę priešgaisrinę priežiūrą ir prisideda prie visuomenės švietimo saugos klausimais.

Šiuo metu Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente dirba beveik 4 tūkst. darbuotojų, iš kurių apie 3 tūkst. - ugniagesiai gelbėtojai. Tarnybos pajėgos veikia visą parą ir užtikrina operatyvų reagavimą į nelaimes, grėsmes bei ekstremaliąsias situacijas Lietuvoje.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui pavaldžios 3 įstaigos: Bendrasis pagalbos centras (skubi pagalba 112), Ugniagesių gelbėtojų mokykla ir Gaisrinių tyrimų centras. Bendras įstaigų darbuotojų skaičius - apie 400.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento informacija