OPCW Vykdomosios tarybos sesijoje – raginimas siekti Rusijos atsakomybės už cheminio ginklo panaudojimą

Kovo 13 d. Hagoje baigėsi keturias dienas trukusi 111-oji Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos (Organisation for the Prohibition of Chemical Weapons, OPCW) Vykdomosios tarybos, kurios narė yra ir Lietuva, sesija. Ši sesija yra paskutinioji, kurioje Lietuva dalyvavo kaip visateisė Vykdomosios tarybos narė.

Sesijos metu Lietuva pasmerkė Rusijos agresiją prieš Ukrainą, plataus masto išpuolius prieš civilinę ir kritinę infrastruktūrą bei sisteminį cheminio ginklo naudojimą, ką griežtai draudžia Cheminio ginklo uždraudimo konvencija.

Lietuva pasveikino OPCW pastangas nustatyti cheminio ginklo naudojimo faktus bei paragino OPCW imtis kitų reikalingų veiksmų siekiant Rusijos atsakomybės. Lietuva taip pat pasveikino Ukrainos pastangas užtikrinti visapusišką bendradarbiavimą su OPCW itin sudėtingomis Rusijos agresijos sąlygomis.

Nuo 2022 m. rugsėjo, kai Ukraina ėmėsi sistemingai dokumentuoti Rusijos vykdomus nusikaltimus panaudojant cheminį ginklą, užfiksuota daugiau nei 12,5 tūkstančio šio ginklo naudojimo atvejų. 2024 ir 2025 m. Ukrainoje vykusių misijų metu OPCW nustatė, kad Ukrainoje buvo panaudotas cheminis ginklas, kurio naudojimą karo tikslais griežtai draudžia Cheminio ginklo uždraudimo konvencija.

Lietuvos delegacijai vadovavęs ambasados Nyderlanduose laikinasis reikalų patikėtinis Mindaugas Žičkus išsakė paramą Sirijos bei OPCW pastangoms užbaigti anksčiau šalį valdžiusio režimo vykdytą cheminio ginklo programą. Taip pat paremtas dabartinės Sirijos vadovybės ryžtas siekti visapusiškos buvusios šalies vadovybės atsakomybės už įvykdytus nusikaltimus.

Sesijoje atkreiptas dėmesys į jūroje paskandintą cheminį ginklą, kuriam Lietuva jau nuo 2010 metų skiria itin daug dėmesio, bei į naujas grėsmes.

Šios sesijos metu Jungtinė Karalystė, Nyderlandai, Prancūzija, Švedija ir Vokietija pristatė naujus įrodymus dėl Aleksejaus Navalno nunuodijimo Rusijoje 2024 m., pasibaigusio jo mirtimi.

Vykdomosios tarybos nare Lietuva tapo 2024 m. gegužę po to, kai iškėlė savo kandidatūrą 2023 m. vykusiuose rinkimuose, kuriuose Rusija pirmąkart neišrinkta į Vykdomąją tarybą. Lietuvos narystė Vykdomojoje taryboje, kuri yra pagrindinė organizacijos valdymo institucija, baigiasi 2026 m. gegužę. Apie didėjančią Rusijos tarptautinę izoliaciją liudija ir tai, kad per paskutinius trejus metus vykusiuose rinkimuose į Vykdomąją tarybą jos kandidatūrą rėmė vis mažiau šalių.