Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos kalba Regionų forume

Gerbiami Vyriausybės ir Seimo nariai,

Brangūs Lietuvos savivaldybių merai, savivaldos atstovai,

Garbūs renginio svečiai,

šios dienos Regionų forumas mums pačiu laiku primena, kad politiniai sukrėtimai ateina ir praeina, bet pamatiniai visuomenės lūkesčiai išlieka. Mūsų pareiga - tęsti pradėtus darbus, kurie stiprina mūsų valstybę ir gerina jos žmonių gyvenimo kokybę.

Prieš metus vykusiame Regionų forume konstatavome, kad regioninė politika Lietuvoje nepelnytai susilaukia per mažai dėmesio. Politikos sritys, kurios tiesiogiai veikia regionų plėtrą, išskaidytos per keletą ministerijų. Svarbūs sprendimai, tokie kaip sveikatos tinklo pertvarkymas ir komendantūrų kūrimas, priimti neatsižvelgiant į administracinį Lietuvos skirstymą į dešimt regionų. Vėluoja Regionų plėtros programos įgyvendinimas.

Visa tai mus atvedė į nuolat augančią regioninę atskirtį. Dideli ekonominiai ir socialiniai netolygumai kursto Lietuvos žmonių nusivylimą ir nepasitikėjimą. Dėl to tampame lengviau pažeidžiami išorės grėsmėms.

Reaguodamas į nerimą keliančius signalus ir įvertindamas tai, kad per dešimtmečius visi išbandyti sprendimai nedavė norimo rezultato, iškėliau Regionų ministerijos idėją, kaip būdą formuoti ir įgyvendinti sėkmingą nacionalinę regioninę politiką.

Tokio ar panašaus įrankio šiandien, deja, neturime. Tikrai daug kalbame apie regioninės atskirties, visuomenės poliarizacijos ir fragmentacijos mažinimą, tačiau kryptingai šia kryptimi nedirbame. Neužtikriname kokybiškų viešųjų paslaugų vietos gyventojams. Ne tik optimizuojame bendrojo ugdymo tinklą, bet ir laikas nuo laiko kalbame apie regioninių kolegijų tinklo siaurinimą. Nepadarėme pakankamai, kad regionai būtų patrauklūs gyventojams likti, o verslui - investuoti.

Jei norime pasiekti tikrą proveržį, turime kryptingai formuoti nacionalinę regioninę politiką. Būtina užtikrinti, kad regioninės plėtros programos asignavimų valdymas atsidurtų vienose rankose, užuot dėl pavienių projektų atskirai sprendžiant šakinėms ministerijoms. Turime atverti galimybes regionų plėtros priemones planuoti "iš apačios į viršų", remiantis savivaldybių, regionų plėtros tarybų ir partnerių iškeltais tikslais bei poreikiais. Regionų plėtros tarybos privalo būti stiprinamos, plečiant jų administracinius išteklius, kompetencijas ir atsakomybes. Tada ir tik tada jos galės efektyviai spręsti regionams kylančius iššūkius.

Regioninė politika - itin svarbi, kompleksiška sritis, kuri reikalauja aiškios lyderystės, koordinavimo galimybės ir viso ministrų kabineto sutelkto darbo. Galbūt jau tikrai verta turėti regionų ministrą prie Vyriausybės posėdžių stalo?

Tikiu, kad naujoji Vyriausybė, rimtai ir atsakingai įsivertinusi poreikį, priims teisingą sprendimą. Atėjo metas realiems darbams!

Gerbiamieji,

savarankiškos, tvirtą ryšį su vietos gyventojais palaikančios, klestinčios savivaldybės, apie kurias tiek daug kalbėjome ankstesniuose Regionų forumuose - tai pagrindas, ant kurio bus galima toliau statyti stipresnę, atsparesnę ir saugesnę valstybę.

Šiandien akivaizdu, kad mums reikia tokios valstybės - ir tokių regionų. Atėjo sunkiai prognozuojami, pavojingi laikai. Pasaulyje matome vis daugiau galios politikos, paremtos karine jėga. Svyruoja taisyklėmis ir tarptautine teise grįsta pasaulio tvarka. Kaip sakė NATO Generalinis Sekretorius Markas Rutte, gyvename dar ne karo, bet jau ir ne taikos sąlygomis.

Net jei greitu metu baigtųsi Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą, egzistencinė grėsmė mums niekur nedings. Karinės galios kultas užkoduotas giliai Rusijos nacionalinėje tapatybėje, o dabartinis režimas savo išlikimą sieja su tolesne ekspansija. Todėl negalime turėti jokių iliuzijų. Siekdami ilgalaikio valstybės klestėjimo, pirmiausia turime užtikrinti jos saugumą.

Itin svarbus mūsų nacionalinio saugumo elementas - Lietuvos priklausymas stipriausiam pasaulio gynybiniam Aljansui. Prieš dvejus metus Vilniuje vykusiame NATO viršūnių susitikime patvirtinome naujus regioninius gynybos planus, kurie apima taip pat ir Lietuvoje dislokuojamą Vokietijos Bundesvero brigadą. Šių metų birželio pabaigoje Hagos viršūnių susitikime visos NATO valstybės sutarė didinti gynybos finansavimą iki 5 proc. BVP. Matome, kaip Aljansas grįžta prie Šaltojo karo laikais taikytos priešakinės gynybos strategijos - pasirengimo gintis nuo pirmos agresijos minutės.

Lietuva taip pat siekia būti aktyvi kolektyvinės gynybos dalyvė ir bendro saugumo kūrėja. Todėl šių metų sausį Valstybės gynimo tarybos posėdyje priėmėme istorinį sprendimą - iki 2030 metų gynybai skirti nuo 5 iki 6 proc. BVP.

Išties puiku, kad metai iš metų nuosekliai išlaikome platų nacionalinį sutarimą svarbiausiais gynybos politikos klausimais.

Pirma, mes siekiame iki 2030 metų turėti visiškai gynybai parengtą nacionalinę sausumos pajėgų diviziją. Tai bus NATO standartus atitinkantis, į NATO gynybos planus integruotas karinis vienetas - apie 20 tūkst. karių, aprūpintų modernia ginkluote ir karine technika. Šiuolaikinėje Lietuvos istorijoje neturėjome nieko panašaus!

Antra, mūsų laukia dideli darbai stiprinant trumpo, vidutinio ir ilgo nuotolio oro gynybos pajėgumus, taip pat papildomą dėmesį skiriant gynybai nuo dronų. Pastarajam poreikiui atliepti reikalingas ne tik Lietuvos kariuomenės, bet ir Viešojo saugumo tarnybos, atsakingos už kritinės infrastruktūros apsaugą, bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos įsitraukimas.

Trečia, būtina užtikrinti, kad visa Vokietijos Bundesvero brigada jau 2027 m. galėtų įsikurti Lietuvoje. Šiuo metu vykdomi Rūdninkų poligono ir Rūdninkų karinio miestelio vokiečių kariams įrengimo darbai - didžiausios statybos Lietuvoje. Tai - reikšminga investicija ne tik į krašto apsaugą, bet ir į regiono ekonomiką.

Pasinaudodamas proga, noriu nuoširdžiai padėkoti Šalčininkų savivaldybės merui Zdzislavui Palevičiui ir visai administracijai už geranorišką požiūrį ir pagalbą. Tai yra puikus pavyzdys mums visiems, kaip savivalda gali prisidėti prie nacionalinio saugumo - ne tik žodžiais, bet ir konkrečiais darbais.

Ketvirta, augant Lietuvos kariuomenei ir mums priimant vis daugiau sąjungininkų pajėgų, ryškėja papildomų karinio mokymo teritorijų poreikis. Dabartiniai poligonai - pernelyg maži, tinkami treniruotis tik bataliono dydžio vienetams. Todėl esame priėmę sprendimą steigti naujas karinio mokymo teritorijas, taip pat ir brigados dydžio karinį poligoną. Šiuo metu vyksta intensyvi tinkamų žemės plotų paieška.

Puikiai suprantu, kad šio klausimo nepavyks išspręsti be konstruktyvaus dialogo su savivaldybėmis, kurios pagrįstai tikisi papildomų investicijų į viešąją infrastruktūrą, taip pat pirmenybės įgyvendinti anksčiau numatytus projektus.

Esu nuoširdžiai dėkingas visų savivaldybių, kurios jau turi atitinkamus objektus, merams. Puikiai suprantu, kad Jums tenka nelengva našta ieškant pusiausvyros tarp vietos bendruomenių ir valstybės poreikių. Todėl sveikinu Krašto apsaugos ministerijos ir Savivaldybių asociacijos pasiektą susitarimą dėl finansinių kompensacijų, kurios turėtų padėti įveikti šį nelengvą iššūkį.

Kita sritis, kur savivaldybės gali tikrai daug prisidėti prie nacionalinio saugumo - pasirengimas karo padėčiai. Net ir karinio konflikto sąlygomis žmonėms reikalingos bazinės viešosios paslaugos, kuras, maisto produktai, vandens atsargos. Turi tinkamai veikti perspėjimo sistemos, gyventojams turi pakakti priedangų ir slėptuvių.

Deja, Valstybės kontrolės vertinimas atskleidė, kad iki šiol padaryta per mažai. Nemažai priedangoms parinktų patalpų - nepritaikytos ir netinkamos naudoti. Net 78 proc. perspėjimo sirenų Lietuvoje nėra sujungtos į vieną sistemą ir negali būti aktyvuotos vienu metu. Tinkamam pasirengimui trukdo ir teisinės spragos, aiškaus algoritmo, kaip veikti krizinėse situacijose, trūkumas.

Visas šias problemas būtina spręsti bendromis valstybės institucijų, savivaldybių, seniūnijų ir aktyvių vietos bendruomenių pastangomis. Dėkoju toms savivaldybėms, kurios jau tikrai daug padarė, rūpindamosi piliečių saugumu - kviečiu visus sekti jų pavyzdžiu!

Gerbiamieji,

ilguoju laikotarpiu Lietuvos ir jos žmonių saugumas priklausys nuo mūsų ryžto ir pasirengimo gintis. Ir čia Lietuvos regionams taip pat teks svarbus vaidmuo. Nes mes turime vieną valstybę, ir mūsų grėsmės - bendros.

Ruošdamiesi šiam Regionų forumui, su komanda parengėme konkrečių rekomendacijų ir siūlymų sąrašą. Tikiuosi, kad jie gali tapti atspirties tašku konkretiems valstybės bei savivaldos institucijų veiksmams.

Linkiu, kad šis forumas dar labiau sustiprintų bendradarbiavimo tarp centrinės valdžios ir savivaldos dvasią. Juk visų mūsų tikslas - stipri, saugi ir laisva Lietuva. Tad visi drauge jo ir siekime! Dėkui.