Per trejus metus krašto apsaugos sistemos finansavimas išaugo 73 proc. ir planuojama, kad 2026 m. pasieks 5,38 proc. BVP. Vis dėlto Valstybės kontrolės auditas "Krašto apsaugos sistemos finansų valdymas" rodo, kad valstybė dar neturi tokiam finansavimo mastui pritaikytos planavimo sistemos. Dalis pagrindinių dokumentų neatnaujinti daugiau nei dešimtmetį, o valstybė vis dar neturi vientisos sistemos, leidžiančios susieti gynybos prioritetus, jiems skiriamą finansavimą ir pasiektus rezultatus.
"Lietuva priėmė strateginį sprendimą reikšmingai didinti investicijas į gynybą. Tačiau vien didesnio finansavimo neužtenka. Jei leidžiamės į dešimtmečio kelionę, neužtenka žinoti, kiek degalų turime šiandien - reikia suprasti visą maršrutą, būsimus poreikius ir galimas kliūtis pakeliui. Kuo daugiau pinigų skiriama krašto apsaugai, tuo svarbiau turėti aiškų ilgalaikį planą, vieningą prioritetų stebėseną ir duomenis, leidžiančius matyti, kaip šios investicijos stiprina valstybės gynybinius pajėgumus", - sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Gynybos finansavimas išaugo, tačiau strateginiai sprendimai neatspindi naujos realybės
NATO šalys susitarė iki 2035 m. gynybai skirti ne mažiau kaip 5 proc. BVP. Tačiau Lietuva nacionaliniu strateginiu lygmeniu gynybos pajėgumų, jiems reikalingų išteklių ir finansavimo poreikio planavimą yra numačiusi tik iki 2030 metų.
Lietuva nusprendė vystyti nacionalinę diviziją, priimti Vokietijos brigadą ir taip sparčiau stiprinti kariuomenę, tačiau dalis strateginių sprendimų, kuriais remiamasi vertinant būsimus poreikius ir planuojant investicijas, šių siekių vis dar neatspindi. Strateginis finansavimo tęstinumas po 2030 m. privalo būti aiškiai įtvirtintas nacionaliniuose teisės aktuose, kad būtų užtikrintas tvarios plėtros tęstinumas ir partnerių pasitikėjimas.
Auditorių vertinimu, kai gynybai planuojama skirti milijardus eurų ne vienerius, o dešimt ir daugiau metų, sprendimai turi būti grindžiami patikimais duomenimis, leidžiančiais įvertinti, kokių pajėgumų reikės ateityje, kiek jie kainuos ir kokių finansinių išteklių tam prireiks.
Ilgalaikiam gynybos finansavimo planavimui būtina vientisa sistema
Auditas parodė, kad krašto apsaugos sistemoje trūksta sąsajų tarp prioritetų, finansavimo ir rezultatų. Dėl to sudėtinga įvertinti, kiek išteklių skiriama svarbiausiems gynybos prioritetams ir kokia pažanga pasiekta juos įgyvendinant. Informacija apie poreikius, asignavimus ir pasiektus rezultatus kaupiama skirtingose sistemose. Dalis prioritetinių poreikių planuojami remiantis tarpusavyje nesusietais duomenimis, todėl sprendimų priėmėjai neturi galimybės realiu laiku stebėti prioritetų įgyvendinimo pažangos.
Reikia gerinti lėšų panaudojimo tolygumą. Likus vos vienam metų ketvirčiui, trečdalis visų gynybos milijonų lieka neišleisti. Tai kelia tiesioginę riziką skubotiems pirkimams metų pabaigoje. Valstybės kontrolės vertinimu, ilgalaikiam gynybos finansavimo planavimui būtina vientisa sistema, kuri leistų susieti prioritetus, finansavimą ir rezultatus bei operatyviai stebėti jų įgyvendinimo pažangą.
Turi būti aišku, kas atsakingas už rezultatą ir kokia pažanga pasiekta
Auditas parodė, kad daugiau nei pusė (59 proc.) krašto apsaugos sistemos uždavinių ir rodiklių kartojasi skirtingose programose. Kadangi programos formuojamos pagal kariuomenės pajėgas ir padalinius, o ne pagal siekiamus rezultatus, atsakomybė už bendrus tikslus išsiskaido. Pavyzdžiui, tikslas sukomplektuoti kariuomenės personalą įgyvendinamas per kelias programas, todėl neaišku, kas atsakingas už galutinį rezultatą, o informaciją tenka rinkti iš kelių programų koordinatorių. Tokia struktūra lemia vidinę biurokratiją. Vien per praėjusius metus sistemos viduje teko atlikti asignavimų pakeitimų už 440,9 mln. eurų, kad metų pabaigoje pinigai nebūtų prarasti.
Finansinis rodiklis - išleisti pinigai - pats savaime valstybės negina ir negarantuoja krašto saugumo. Todėl svarbu, kad sprendimų priėmėjai realiu laiku matytų ne sąskaitas faktūras, o kuriamus pajėgumus ir jų pažangą. Šiuo metu nėra vieno rodiklio, kuris leistų matyti bendrą modernizacijai skiriamo finansavimo mastą ir jo rezultatus. Augant investicijoms į krašto apsaugą, būtina užtikrinti, kad programų struktūra aiškiai parodytų atsakomybes ir pasiektą pažangą.
Krašto apsaugos finansų valdymas privalo turėti lankstesnius scenarijus
Auditas parodė, kad šiuo metu nėra lankstesnio krašto apsaugos sistemos finansų valdymo modelio karo ar nepaprastosios padėties sąlygomis. Tai reiškia, kad karo ar nepaprastosios padėties metu būtų remiamasi tomis pačiomis procedūromis, kurios taikomos įprastomis sąlygomis.
Šiandieninis finansų planavimas ir apskaitos tvarka apima 19 etapų. Auditorių vertinimu, tokie ilgi ir daugiapakopiai procesai tinkami taikos metu, tačiau ypatingomis aplinkybėmis valstybei svarbu iš anksto turėti aiškią tvarką, kaip būtų planuojami, skirstomi ir valdomi krašto apsaugai reikalingi finansiniai ištekliai.
Valstybės kontrolė rekomendavo Krašto apsaugos ministerijai nustatyti procesus, kaip krašto apsaugos sistemos finansų valdymas veiktų karo ar nepaprastosios padėties metu, kad būtų užtikrintas operatyvus ir sklandus sprendimų priėmimas.
Kariuomenės komplektavimas gerėja
Auditas parodė, kad kariuomenės komplektavimas gerėja. Profesinės karo tarnybos karių sukomplektavimas per dvejus metus padidėjo nuo 91,1 iki 94,5 proc., o kariūnų - nuo 70,7 iki 78,6 proc.
Auditorių teigimu, ilgalaikį personalo ir finansų planavimą apsunkina tai, kad nėra nustatytas planinis jaunesniųjų karininkų (kapitonų, kapitonų leitenantų, vyresniųjų leitenantų ir leitenantų) poreikis. Dėl to nėra aiškiai apibrėžta, kiek šios grandies karininkų kariuomenei reikės ateityje, o personalo ir finansų planavimui trūksta didesnio detalumo ir nuoseklumo.
Valstybės kontrolės vertinimu, siekiant ilgalaikio ir duomenimis pagrįsto personalo planavimo bei nuoseklaus karininkų rengimo, svarbu nustatyti planinį jaunesniųjų karininkų poreikį.
Valstybės kontrolė rekomenduoja tobulinti krašto apsaugos sistemos strateginį valdymą
Valstybės kontrolė Krašto apsaugos ministerijai pateikė rekomendacijas, skirtas stiprinti krašto apsaugos sistemos strateginį valdymą, finansų planavimą, kontrolę ir stebėseną. Jas įgyvendinus, būtų aiškiau matyti, kokių pajėgumų Lietuva siekia, kiek jie kainuos, kokių finansinių išteklių tam reikės ir kokia pažanga pasiekta juos kuriant.
Tikimasi, kad rekomendacijų įgyvendinimas užtikrins kompleksinį poveikį visai krašto apsaugos sistemai: