Prezidentas Davose: Europa turi istorinę galimybę sustiprinti savo globalų vaidmenį

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda Pasaulio ekonomikos forume Davose dalyvavo lyderių diskusijoje "Europos vietos pasaulyje persvarstymas" (Redefining Europe's Place in the World), kurioje buvo aptariami Europai kylantys geopolitiniai iššūkiai, kintanti tarptautinė aplinka ir konkurencingumas bei diskutuota apie tai, kaip turi būti stiprinamas Europos Sąjungos vaidmuo pasaulyje.

Daugiausia dėmesio diskusijoje skirta Rusijos karui prieš Ukrainą ir kaip Europai suvaldyti jos keliamas grėsmes. Prezidentas pabrėžė, kad Rusija išlieka grėsme, nuosekliai siekiančia išbandyti Vakarų ryžtą.

"Provokuojantys veiksmai rodo ketinimus, o nepakankamas atsakas ar nuolaidžiavimas tik didina eskalacijos riziką. Turime keisti Vladimiro Putino skaičiavimus, didindami spaudimą Rusijai ir kurdami jai strategines dilemas", - sakė Prezidentas.

Šalies vadovas akcentavo, kad Europos saugumo strategija privalo remtis realia karine galia, ir pabrėžė būtinybę gynybai skirti ne mažiau kaip 5 proc. BVP. Prezidentas taip pat pažymėjo NATO rytinio flango saugumo svarbą ir būtinybę glaudžiau bendradarbiauti Europos Sąjungai ir NATO, užtikrinant greitį, lankstumą ir visišką suderinamumą su Aljanso pajėgumų prioritetais.

Diskusijoje Prezidentas atkreipė dėmesį į nuolat besikeičiančią JAV įsitraukimo į Europos saugumą perspektyvą ir pabrėžė, kad Europa turi ir toliau stiprinti savo gynybines, technologines bei pramonines pajėgas. Pasak Prezidento, transatlantinis ryšys išlieka tvirtas ir nepakeičiamas, todėl bendradarbiavimas su JAV turėtų būti tęsiamas bei nuosekliai plėtojamas.

Prezidentas atkreipė dėmesį į vis dažnėjančias Rusijos ir Baltarusijos vykdomas pilkosios zonos atakas - nuo dirbtinai sukeltos nelegalios migracijos ir oro erdvės pažeidimų iki GPS trikdžių, sabotažo veiksmų ir povandeninės infrastruktūros pažeidimų Baltijos jūroje. Pasak Lietuvos vadovo, Rusijos agresija prieš Ukrainą nebūtų įmanoma be Kinijos tiekiamų dvejopo naudojimo technologijų ir Šiaurės Korėjos paramos, o tai rodo, kad Europos ir Azijos saugumas yra glaudžiai tarpusavyje susijęs.

Kalbėdamas apie taikos pastangas Ukrainoje, Prezidentas pabrėžė, kad ilgalaikė taika įmanoma tik turint tvirtas saugumo garantijas ir realius pajėgumus. "Vertiname JAV Prezidento Donaldo Trumpo pastangas nutraukti Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir sveikiname tai, kad Europa aktyviai dalyvauja šiose derybose", - sakė Prezidentas. Kartu šalies vadovas pažymėjo, kad kiekvieną bandymą kalbėtis apie taiką Rusija pasitinka naujomis atakomis. "Tai įrodo, kad Maskva derasi raketomis", - pabrėžė Prezidentas.

Šalies vadovas pažymėjo, kad Lietuva remia JAV vadovaujamą 20 punktų taikos planą ir pasiektą pažangą dėl Ukrainos saugumo garantijų, kurios turi būti ilgalaikės, paremtos realiais Europos pajėgumais ir JAV užnugariu bei apimti Ukrainos narystę ES ne vėliau kaip iki 2030 metų. Lietuva pasirengusi prisidėti prie saugumo garantijų įgyvendinimo, įskaitant ir karių dislokavimą, ir ragina kitas sąjungininkes daryti tą patį, nes Ukraina šiandien yra pirmoji Europos gynybos linija.

Kalbėdamas apie Europos Sąjungos plėtrą, šalies vadovas pabrėžė, kad tai yra veiksmingiausia ES geopolitinė priemonė. Prezidentas išskyrė Ukrainą, Moldovą, Albaniją ir Juodkalniją kaip pažangiausias šalis kandidates ir pažymėjo, kad Europos Sąjunga be Ukrainos narystės ateityje yra sunkiai įsivaizduojama.

Aptardamas vertybėmis grįstą lyderystę, Prezidentas atkreipė dėmesį į Europos energetinę priklausomybę nuo Rusijos išteklių ir dėl to kylantį pažeidžiamumą bei pabrėžė būtinybę Europai kuo greičiau atsisakyti rusiško iškastinio kuro importo. Prezidentas priminė, kad Lietuva nuo 2022 metų visiškai nutraukė rusiškos naftos bei dujų importą ir tapo regioniniu energetinio atsparumo pavyzdžiu bei svarbiu regioniniu dujų tiekėju.

"Šiandien yra laikas Europai iš naujo apibrėžti savo geopolitinį vaidmenį. Dabar turime puikią progą tai padaryti, laiku priimdami sprendimus ir imdamiesi ryžtingų veiksmų", - sakė Lietuvos vadovas.

Diskusijoje taip pat dalyvavo Belgijos Ministras Pirmininkas Bartas De Weveris, Kroatijos Ministras Pirmininkas Andrejus Plenkovičius, ABN AMRO banko generalinė direktorė ir valdybos pirmininkė Marguerite Berard,"Mistral AI" vienas iš įkūrėjų ir generalinis direktorius Arthuras Menschas.