Viceministrė G. Grigaitė-Daugirdė: Rusijos agresijos karas – Helsinkio deklaracijos principų išbandymas

Rugsėjo 18 d. ISM Vadybos ir ekonomikos universitete Vilniuje vyko aštuntoji Leonido Donskio vardo konferencija, tradiciškai subūrusi akademinės bendruomenės, politikos, diplomatijos ir pilietinės visuomenės atstovus diskusijoms apie tarptautinės teisės ir žmogaus teisių aktualijas. Šiemet konferencija skirta Helsinkio baigiamojo akto 50-mečiui paminėti.

Atidarydama renginį užsienio reikalų viceministrė Gabija Grigaitė-Daugirdė ragino neprarasti tikėjimo Helsinkio deklaracijos principais.

"Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą yra ir Helsinkio deklaracijos principų išbandymas. Nepriklausomų valstybių suverenumas, teritorinis vientisumas ir žmogaus teisės tebėra išeities taškas, ne šalutinė pasekmė. Kiekvieną dieną ukrainiečiai mums demonstruoja atsparumą, narsą ir atsidavimą universalioms vertybėms. Tuo pat metu matome, kad mums pristinga ryžto kovoti už Helsinkio principus, kad jie galėtų mus apsaugoti ateityje", - kalbėjo viceministrė.

G. Grigaitė-Daugirdė pridūrė, kad Helsinkio baigiamasis aktas niekada nebuvo vien simbolinis dokumentas - juo vadovaudamosi Sovietų Sąjungos okupuotose valstybėse steigėsi "Helsinkio grupės", kurios siekė saugoti žmogaus teises, dėjo pamatus siekiams atkurti suverenitetą bei teritorinį vientisumą. Šiandien, kai autoritariniai režimai bando perrašyti istoriją, keisti sienas ir riboti žmogaus teises, anot viceministrės, būtina dar labiau stiprinti daugiašališkumą ir tarptautine teise grįstą pasaulio tvarką.

Daugiašalės sistemos sąsajas su Lietuvos saugumu ir gerove viceministrė akcentavo ne tik atidarymo kalboje, bet ir konferencijos diskusijoje "Ar yra šviesa tunelio gale ir kaip ją galime pasiekti?" (angl. "Is there light at the end of the tunnel and how can we reach it?"), kurioje skaitė pagrindinį pranešimą.

"Demokratijos turi stiprinti bendradarbiavimą ir didinti savo atsparumą. Mūsų kolektyvinis saugumas ir gerovė priklauso nuo tvirtos daugiašalės sistemos, kuri saugotų universalias žmogaus teises ir gintų demokratinį valdymą kaip pamatinę vertybę, o ne vieną iš galimų pasirinkimų", - tvirtino G.Grigaitė-Daugirdė.

Pasak viceministrės, mes turime įsitraukti į procesus, kuriais siekiama taikos, bet eidami šiuo keliu negalime pamiršti pamatinių principų - turim užtikrinti, kad taika nebūtų pasiekta teisingumo sąskaita. Atsakomybė už agresijos nusikaltimą, žmogaus teisių pažeidimus ir karo žiaurumus turi išlikti dėmesio centre.

Helsinkio susitarimai, dar vadinami Helsinkio baigiamuoju aktu arba Helsinkio deklaracija, pasirašyti 1975 m. rugpjūčio 1 d. Helsinkyje, Suomijoje, per Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferenciją, kurioje dalyvavo 35 valstybės, įskaitant JAV ir Kanadą. Pagrindiniai Helsinkio susitarimų tikslai buvo mažinti Šaltojo karo meto įtampą tarp Rytų ir Vakarų blokų, skatinti bendradarbiavimą saugumo, ekonomikos, kultūros ir žmogaus teisių srityse bei įtvirtinti pagrindinius tarptautinių santykių principus.

L. Donskio atminimo konferenciją organizuoja Andrejaus Sacharovo demokratijos plėtros tyrimų centras ir Federacija "Globali iniciatyva psichiatrijoje" (FGIP). Partneriai - Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, Vytauto Didžiojo universitetas ir ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas. Konferenciją remia Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje, Friedricho Naumanno fondo atstovybė Baltijos šalims, Kanados ir Nyderlandų Karalystės ambasados.

Nuotr. Jono Petronio