Vyriausybė pritarė Nacionalinės saugumo strategijos projektui

Šiandien pasitarime ministrų kabinetas pritarė Nacionalinio saugumo strategijos pakeitimo projektui, kuris bus teikiamas svarstyti Valstybės gynimo tarybai. Ši strategija - tai pagrindinis šalies dokumentas, apibrėžiantis Lietuvos valstybės saugumo politikos kryptis ir nacionalinio saugumo politikos įgyvendinimo prioritetus. Dokumentas atnaujintas atsižvelgiant į reikšmingai pasikeitusią šalies saugumo aplinką. Jame ypatingas dėmesys yra skiriamas visapusiškam šalies gynybos stiprinimui, valstybės atsparumo didinimui, visuomenės įtraukimui ir pasirengimui galimoms krizėms.

"Rusijos karas prieš Ukrainą ir jos pasirinkta ilgalaikės konfrontacijos su euroatlantine bendrija kryptis iš esmės pakeitė Lietuvos saugumo aplinką. Atsakydami į šią realybę, atnaujintoje Nacionalinio saugumo strategijoje aiškiai įtvirtiname prioritetą visapusiškai valstybės gynybai, tvariam gynybos finansavimui, sąjungininkų buvimui ir visuomenės pasirengimui krizėms. Tai strateginis dokumentas, atspindintis platų nacionalinį konsensusą ir Lietuvos apsisprendimą būti aktyvia, patikima ir atsparia NATO rytinio flango valstybe", - teigė krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.

Nacionalinio saugumo strategijoje atliepiami nacionalinio saugumo politikos įgyvendinimo prioritetai: gynybos finansavimas, transatlantiniai ryšiai, civilinė gynyba, gynybos pramonė, kritinės infrastruktūros apsauga, žvalgybos institucijų stiprinimas ir karinių pajėgumų vystymas.

Šiame dokumente įtvirtinamas Valstybės gynimo tarybos patvirtintas įsipareigojimas iki 2030 m. krašto apsaugos finansavimui skirti ne mažiau kaip 5-6 proc. BVP, toliau užtikrinant tinkamą finansavimą karinių pajėgumų modernizavimui, taip pat išlaikant ne mažiau kaip 0,25 proc. BVP siekiančią paramą Ukrainai.

Pabrėžiama, kad NATO kolektyvinės gynybos įsipareigojimai, JAV, Vokietijos bei kitų sąjungininkų karinis buvimas Lietuvoje ir Europoje išlieka kertinis mūsų valstybės saugumo garantas. Todėl Lietuva toliau nuosekliai sieks užtikrinti reikšmingą sąjungininkų karinį buvimą bei sėkmingą Vokietijos brigados priėmimą. Taip pat, vertindama dvišalio bendradarbiavimo su JAV svarbą, Lietuva sieks plėtoti ryšius gynybos, pramonės, kibernetinio saugumo, technologijų, energetikos, demokratijos, žmogaus teisių sklaidos ir kitose srityse.

Lietuva toliau kurs ir stiprins bendraminčių koalicijas ir regioninius, taip pat parlamentinius formatus, kurie prisideda prie Lietuvos ir partnerių saugumo. Tarp jų - Sustiprintos partnerystės Šiaurės Europoje iniciatyva (E-PINE), JAV ir Baltijos šalių strateginis dialogas (USBD), Šiaurės ir Baltijos šalių aštuonetas (NB8), Bukarešto 9 NATO rytinio flango šalių grupė, NATO Parlamentinė Asamblėja, Baltijos šalių, Liublino trikampio, Trijų jūrų iniciatyvos veikla.

Strategijoje taip pat akcentuojama būtinybė skatinti inovatyvią, atsparią ir į strateginius valstybės poreikius orientuotą gynybos pramonę užtikrinant transatlantinį bendradarbiavimą, užsienio ginkluotės tiekėjų diversifikaciją bei nacionalinės gynybos pramonės sąveiką su Lietuvos kariuomene.

Karinių pajėgumų vystymas išlieka vienu iš nacionalinių prioritetų. Lietuva ir toliau daugiausiai dėmesio skirs Lietuvos kariuomenės I-osios divizijos ir ją įgalinančių vienetų vystymui bei Lietuvai priskirtų NATO pajėgumų tikslų įgyvendinimui. Lietuva taip pat sieks stiprinti oro erdvės ir teritorinės jūros stebėjimą ir gynybą, didinti elektromagnetinės kovos pajėgumus bei užtikrinti naujos kartos ryšių ir informacinių sistemų plėtrą.

Daug dėmesio skiriama kritinės infrastruktūros apsaugai. Vertindama šiuolaikines grėsmes kritinei šalies infrastruktūrai ir gyvybiškai svarbių valstybės ir visuomenės funkcijų tęstinumui, Lietuva sieks didinti saugumą ir atsparumą stiprindama šalies energetinį savarankiškumą, apsaugą nuo hibridinių grėsmių, kibernetinį saugumą bei plėtodama bendradarbiavimą su sąjungininkais, ypač regioniniuose formatuose.

Visuotinė gynyba yra Lietuvos nacionalinio saugumo pagrindas, apimantis valstybės ir savivaldybių institucijas, privatų ir nevyriausybinį sektorius bei piliečius kartu su sąjungininkais vykdant ginkluotąją gynybą. Siekdama toliau nuosekliai vystyti civilinės gynybos koncepciją, Lietuva stiprins valstybės ir savivaldybių institucijų kompetencijas, atsparumą ir pasirengimą.

Dokumento rengimo procese dalyvavo LR Prezidento kanceliarijos, Vyriausybės kanceliarijos, visų ministerijų, Valstybės saugumo departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovai. Procesas buvo koordinuojamas su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Užsienio reikalų komitetais, taip pat buvo surengtos šešios viešosios konsultacijos su visuomene bei suinteresuotomis grupėmis - akademinėmis, saugumo srities, regioninėmis ir kitomis bendruomenėmis.

Šiuo metu galiojanti Nacionalinio saugumo strategija buvo patvirtinta 2021 metais. Strategija atnaujinama atsižvelgiant į geopolitinės aplinkos pokyčius. Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo nuostatomis Vyriausybė įpareigota pateikti strategijos projektą Seimui jam pirmiau pritarus Valstybės gynimo tarybai. Strategijos patvirtinimas Seime planuojamas 2026 m. II ketv.