Prezidentas Bukarešte: turime daugiau investuoti į oro gynybos pajėgumus

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį Rumunijoje, Bukarešte, dalyvauja vadinamojo Bukarešto devyneto ir Šiaurės šalių viršūnių susitikime.

Lietuvos vadovas pabrėžė, jog saugumo padėtis Europoje negerėja: Rusija tęsia karą Ukrainoje, o jos piktavališka veikla ir hibridinės atakos NATO teritorijoje tampa vis agresyvesnės.

"Svarbu stiprinti NATO sąjungininkų karinį buvimą rytiniame flange, siekiant užtikrinti kolektyvinę gynybą, atgrasyti ir stiprinti regiono saugumą. NATO sustiprinto budrumo veiklos - "Baltic Sentry" ir "Eastern Sentry" - turi būti tinkamai aprūpintos ištekliais ir tęsiamos tiek, kiek reikės", - sakė Prezidentas.

Šalies vadovo žodžiais, oro erdvės pažeidimai kelia realų susirūpinimą mūsų visuomenei. Incidentai (tiek su dronais, tiek su kontrabandiniais oro balionais) pabrėžia skubų poreikį daugiau investuoti į oro gynybos pajėgumus, įskaitant dronų ir antidronų sistemas, taip pat akustinius jutiklius.

Prezidentas teigiamai įvertino sprendimą pakviesti į šį susitikimą Ukrainos Prezidentą Volodymyrą Zelenskį: "Taip siekiama perimti Ukrainos patirtį, išgirsti jos prioritetus ir tuo pačiu stiprinti NATO rytinį sparną sudarančių valstybių dialogą ir bendradarbiavimą saugumo srityje, derinti veiksmus plečiant NATO atgrasymo ir gynybos pajėgumus regione nuo Šiaurės ir Baltijos iki Juodosios jūrų, ką matome kaip vieną geostrateginę erdvę."

"NATO dėmesys oro gynybai Baltijos regione ir visame rytiniame flange turi būti ženkliai sustiprintas", - pažymėjo šalies vadovas.

Kalbėdamas apie pasirengimą liepos 7-8 d. Ankaroje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui, Lietuvos Prezidentas pažymėjo, kad mums reikia pozityvios žinutės: transatlantinio ryšio patvirtinimo, vienybės, tęstinio JAV įsipareigojimo Europos saugumui ir aiškaus naštos perskirstymo demonstravimo - stipresnės Europos stipresnėje NATO. Šalies vadovas taip pat paragino didinti karinę gamybą, spartinti inovacijas ir kontroliuoti kaštus.

"Tik stipri Europa gali būti laikoma patikima JAV sąjungininke ir padaryti mūsų Aljansą stipresnį, teisingesnį ir pajėgesnį. Transatlantinis ryšys ir JAV karinis buvimas Europoje yra mūsų kolektyvinio saugumo pagrindas. Lietuva išlieka visiškai įsipareigojusi užtikrinti aukščiausius priimančiosios šalies paramos standartus JAV ir kitų sąjungininkų kariams mūsų teritorijoje ir toliau investuos į šią sritį, stiprindama karinę infrastruktūrą, ypač atsižvelgiant į besitęsiantį konfliktą Artimuosiuose Rytuose", - sakė šalies vadovas.

Lietuvos vadovas taip pat akcentavo poreikį toliau remti Ukrainą. Prezidentas pažymėjo, jog ilgalaikė parama Ukrainai turi būti išlaikyta, randant būdą užtikrinti teisingesnį naštos pasidalijimą tarp sąjungininkų, taip pat ir per PURL instrumento finansavimą. Prezidentas priminė, jog Lietuva ir toliau Ukrainai skirs ne mažiau kaip 0,25 proc. savo BVP.

Bukarešto devynetas vienija NATO rytinio flango šalis: Bulgariją, Čekiją, Estiją, Latviją, Lenkiją, Lietuvą, Rumuniją, Slovakiją ir Vengriją. Šis formatas buvo įkurtas 2015 metais, reaguojant į 2014-aisiais Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją. Šiaurės šalims atstovauja Danija, Islandija, Norvegija, Suomija ir Švedija. Pirmąsyk tokio formato, jungiančio ir NATO rytinio flango, ir Šiaurės šalis, viršūnių susitikimas įvyko 2025 m. Vilniuje.

Be minėtų šalių vadovų, susitikime Bukarešte dalyvavo NATO Generalinis Sekretorius Markas Rutte ir JAV atstovai.