K. Budrys Baltijos Taryboje Rygoje: reikalinga bendra kryptinga strategija regiono atsparumui užtikrinti ir hibridinėms grėsmėms atremti

Lapkričio 14 d. užsienio reikalų ministras K. Budrys dalyvavo Rygoje vykusiame 31-ajame Baltijos Tarybos posėdyje. Baltijos Taryba - tai bendras Lietuvos, Latvijos ir Estijos parlamentinio ir vyriausybinio bendradarbiavimo, kurį sudaro Baltijos Asamblėja ir Baltijos Ministrų Taryba, trišalis formatas.

Savo kalboje Lietuvos diplomatijos vadovas apžvelgė Baltijos šalių saugumo ir gynybos klausimus, glaudžios regioninės integracijos poreikį atremiant kaimyninių autoritarinių režimų prieš Baltijos valstybes vykdomas hibridines atakas, tarp jų - atsaką į Baltarusijos režimo vykdomus civilinės aviacijos trikdymus kontrabandiniais balionais bei jų keliamą grėsmę skrydžių saugai, paramos Ukrainai poreikius, transatlantinio ryšio svarbą regiono saugumui ir NATO įsitraukimo didinimą Rytiniame Aljanso flange.

Kalbėta apie regioninių gynybos iniciatyvų - dronų sienos ir Baltijos gynybos linijos - įgyvendinimą.

"Baltijos šalių vienybė sunkiausiais momentais buvo mūsų stipriausias ginklas. Šiandien, kuomet kaimyniniai autoritariniai režimai diktuoja geopolitinę realybę, vienybė yra kaip niekada svarbi. Stovime pačiame Europos gynybos ir jos transformacijos priešakyje. Mums reikia kryptingos bendros strategijos - kaip užtikrinti Baltijos valstybių atsparumą išorės poveikiams, atremti hibridines grėsmes ir stiprinti atgrasymo priemones. Tik koordinuotas veiksmas, paremtas bendromis vertybėmis ir aiškia politine valia veikti, gali garantuoti mūsų regiono saugumą, gerovę bei ilgalaikį stabilumą", - sakė K. Budrys.

Ministras taip pat pabrėžė strateginių regiono transporto infrastruktūros, energetikos projektų svarbą. Pasak K. Budrio, šiemet Lietuvai, Latvijai ir Estijai sėkmingai sinchronizavus savo elektros tinklus su kontinentinės Europos sistema pasiektas geopolitinis lūžis - nutraukta dešimtmečius trukusi priklausomybė nuo Maskvos sistemų ir pradėtas naujas Baltijos regiono strateginės autonomijos etapas. Tačiau, K. Budrio teigimu, būtina toliau tęsti pradėtus regioninės svarbos projektus.

"Rusijos agresija atskleidė transporto ir logistikos jungčių strateginę reikšmę kariniam mobilumui bei ekonominiam atsparumui. Mūsų interesas - sklandus "Rail Balica" ir "Via Baltica" bei kitų regioninių kritinės infrastruktūros projektų įgyvendinimas, numatant reikiamą finansavimą per ES mechanizmus naujoje ES finansinėje perspektyvoje", - sakė ministras.

Rygoje tradiciškai priimtas Baltijos tarybos pareiškimas, įvertinantis Baltijos šalių bendradarbiavimą 2025-aisiais ir nubrėžiantis bendradarbiavimo gaires ateinantiems metams.

2025 m. Baltijos ministrų tarybai pirmininkauja Latvija, o 2026 m. Baltijos ministrų tarybai pirmininkaus Estija.

Latvijos Saeimos nuotraukos