Prezidentūros iniciatyva surengta diskusija dėl migracijos politikos

Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius dalyvavo Lietuvos Respublikos Prezidentūroje surengtoje apvalaus stalo diskusijoje, kurioje nagrinėti migracijos politikos klausimai. Pagrindinis susitikimo tikslas - įvertinti dabartinius migracijos valdymo iššūkius ir aptarti priemones, padedančias užtikrinti valstybės saugumą bei tvarų ekonominį vystymąsi. Pastarųjų metų geopolitiniai procesai aiškiai parodė, kad migracija tapo neatsiejama nacionalinio saugumo dalimi.

"Migracija turi būti subalansuota, atitikti valstybės poreikius ir interesus, prisidėti prie ekonomikos augimo ir neskatinti emigracijos, todėl šioje srityje būtinas visų valstybės institucijų ir įstaigų susitelkimas ir bendradarbiavimas. ", - teigė vidaus reikalų ministras V. Kondratovičius.

Renginio metu daug dėmesio skirta neteisėtos migracijos srautams, kvalifikuotos darbo jėgos trūkumui ir hibridinėms grėsmėms, kai migracija panaudojama kaip spaudimo priemonė. Rusijos karas prieš Ukrainą ir įtampa prie Europos Sąjungos išorės sienų išlieka svarbiais veiksniais, darančiais įtaką migracijos procesams. Griežtos prevencinės priemonės, taikytos Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, padėjo sustabdyti naujus neteisėtos migracijos maršrutus, tačiau siekiant ilgalaikio saugumo būtina toliau stiprinti sienų apsaugą ir tobulinti prieglobsčio procedūras.

Ministras pabrėžė, kad, atsižvelgiant į dabartines realijas, pagrindiniai migracijos politikos tikslai yra: užkardyti neteisėtą migraciją, užtikrinti efektyvų darbo imigracijos srautų valdymą bei stiprinti atvykstančių ir Lietuvoje gyvenančių užsieniečių kontrolę. Migracijos politika negali būti pernelyg liberali, tačiau turi išlikti lanksti, kad atitiktų darbdavių poreikį pritraukti darbo jėgos iš trečiųjų šalių.

Subalansuotas požiūris į kvalifikuotos darbo jėgos pritraukimą ir nacionalinio saugumo užtikrinimą išlieka vienu svarbiausių strateginių valstybės tikslų. Taip pat akcentuota būtinybė stiprinti bendradarbiavimą su kilmės ir tranzito šalimis bei diegti inovatyvius sprendimus, padedančius efektyviau valdyti migracijos srautus.

Naujausi duomenys rodo, kad 2024 m. pradžioje užsieniečių, turinčių leidimus gyventi Lietuvoje, skaičius pasiekė rekordinius 227 tūkstančius, arba 7,8 proc. visų šalies gyventojų. 2025 m. spalio 1 d. šis skaičius siekė 211 751, iš kurių daugiausia buvo Ukrainos (77 351), Baltarusijos (51 213) ir Rusijos (14 005) piliečių. Pastaruoju metu Baltarusijos ir Rusijos piliečių skaičius palaipsniui mažėja, tuo tarpu daugėja migrantų iš Ukrainos, Uzbekistano, Indijos ir Pakistano. Nuo 2022 m. vasario 24 d. Lietuvoje užregistruoti 99 486 karo pabėgę Ukrainos piliečiai ir jų šeimos nariai. Be to, šiuo metu darbo migracijos kvota jau yra išnaudota. Šie pokyčiai atskleidžia kintančias migracijos tendencijas Lietuvoje, todėl migracijos valdymas turi išlikti lankstus ir prisitaikantis prie besikeičiančios situacijos.

Augantis užsieniečių skaičius kelia papildomų iššūkių migracijos valdymo ir integracijos srityse. Sėkminga imigrantų integracija laikoma būtina ilgalaikės migracijos politikos dalimi, stiprinančia visuomenės sanglaudą ir padedančia spręsti demografinius iššūkius.

Vidaus reikalų ministerija toliau bendradarbiaus su kitomis institucijomis ir socialiniais partneriais, siekdama užtikrinti efektyvų, atsakingą ir nacionalinius interesus atitinkantį migracijos procesų valdymą.

Lietuvos Respublikos prezidentūros nuotrauka