K. Budrys Antalijos diplomatijos forume: Rusija išlieka tiesiogine ir ilgalaike grėsme euroatlantiniam saugumui, o jos veiksmai testuoja Aljanso atsparumą

Balandžio 18 d. užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys dalyvavo Antalijos diplomatijos forumo diskusijoje "Europos saugumo užtikrinimas: vienybė ir strateginis atsinaujinimas prieš NATO Ankaros viršūnių susitikimą".

Diskusijoje, kurioje taip pat pasisakė Latvijos ir Turkijos diplomatijos vadovai bei NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoja, ministras pabrėžė, jog Rusijos agresija prieš Ukrainą jau penktus metus iš esmės keičia Europos saugumo architektūrą ir NATO prioritetus.

Pasak Lietuvos diplomatijos vadovo, Rusija išlieka tiesiogine ir ilgalaike grėsme euroatlantiniam saugumui, o jos veiksmai - nuo karinių provokacijų iki kibernetinių atakų ir dezinformacijos - kasdien testuoja Aljanso atsparumą. Todėl NATO ryžtas įgyvendinti Hagoje priimtus įsipareigojimus, visapusiška parama Ukrainai ir spaudimo Rusijai didinimas yra veiksmingiausios priemonės atgrasyti agresorių ir užkirsti kelią tarptautinės tvarkos destabilizavimui.

"Rusijos imperialistinės ambicijos peržengia Ukrainos ribas, todėl nė viena Europos valstybė negali jaustis visiškai saugi. Šiuo metu, kai Rusija tikisi karinės pergalės, parama Ukrainai tampa ne tik moraline, bet ir strategine būtinybe. Lietuvos vertinimu, Ukrainos pralaimėjimas reikštų dar labiau įsidrąsinusią Rusiją ir rimtą iššūkį visai tarptautinei bendruomenei", - sakė K. Budrys.

Kalbėdamas apie Europos ir NATO atsaką, ministras pabrėžė, jog Lietuva remia siekį stiprinti Europos indėlį į bendrą saugumą, tačiau tai turi būti daroma glaudžiai derinant veiksmus su NATO. Būtina vengti paralelinių struktūrų kūrimo, kurios dubliuotų Aljanso funkcijas ir silpnintų transatlantinį ryšį. Pasak K. Budrio, Europos gynybos pastangos turi būti nukreiptos į gynybos pramonės pajėgumų didinimą, karinio mobilumo gerinimą ir nacionalinių gynybos biudžetų stiprinimą.

Pasak Lietuvos užsienio reikalų ministro, taip pat privalome išskirti būtinybę stiprinti transatlantinį gynybos pramonės bendradarbiavimą, siekiant spartesnio pajėgumų didinimo ir efektyvesnio gynybos priemonių tiekimo. Europos gynybos pramonė turi būti pasirengusi patenkinti augančią paklausą, o reguliaciniai procesai - supaprastinti, išliekant atviriems partneriams iš už Atlanto.

Artėjant NATO viršūnių susitikimui Ankaroje, K. Budrys akcentavo Turkijos pastangas stiprinti savo gynybos pajėgumus ir aktyviai prisidėti prie NATO atgrasymo Baltijos regione. Lietuvos prioritetai susitikimui - transatlantinės vienybės išlaikymas, pažanga link 5 proc. BVP gynybos finansavimo, oro gynybos stiprinimas, gynybos pramonės plėtra ir tolesnė parama Ukrainai.

Lietuva jau dabar nuosekliai didina gynybos finansavimą ir iki 2030 m. planuoja turėti visiškai sukomplektuotą nacionalinę diviziją.

Ministras taip pat kalbėjo apie karinę paramą Ukrainai. Jo teigimu, jei visos NATO narės skirtų bent 0,25 proc. nuo BVP karinei paramai Ukrainai, tai reikšmingai sustiprintų šios šalies galimybes atsilaikyti ir prisidėtų prie viso regiono saugumo.

Vertindamas platesnį saugumo kontekstą, K. Budrys pabrėžė, kad NATO turi išlikti pasirengusi reaguoti į grėsmes iš visų krypčių. Pasak jo, Irano branduolinė ir raketų programos bei jo paramos Rusijai poveikis jaučiamas ne tik Artimųjų Rytų, bet ir Europos saugumui. Todėl NATO sąjungininkės turi glaudžiai bendradarbiauti su Jungtinėmis Valstijomis ir regioniniais partneriais, siekdamos prisidėti prie situacijos stabilizavimo.