Baltijos šalys stiprina elektros energetikos infrastruktūros atsparumą

Elektros energija (asociatyvi nuotrauka)

Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemų operatorės, kartu sėkmingai įgyvendinusios Baltijos šalių sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais, planuoja sustiprinti keturių šalių elektros energetikos sistemų atsparumą hibridinėms saugumo grėsmėms. Siekdamos šio tikslo, operatorės pateikė paraišką Baltijos šalių sinchronizacijos kritinės infrastruktūros apsaugos stiprinimo projektams finansuoti iš Europos Sąjungos lėšų.

"Baltijos šalių elektros sistemų prisijungimas prie kontinentinės Europos šį vasarį įvyko sėkmingai, tačiau darbai nesibaigia, pereiname į tolesnį sinchronizacijos projektų etapą - atsparumo stiprinimą. Baltijos jūros regiono saugumo situacija išlieka įtempta, todėl reikalingos priemonės kritinei energetikos infrastruktūrai apsaugoti nuo galimų kibernetinių ir fizinių išpuolių. Remdami ir teikdami paramą Ukrainai, perimame iš jų kritinės infrastruktūros apsaugos pamokas. Siekiame, kad Baltijos jūros regionas taptų pavyzdiniu modeliu, kaip stiprinti kritinės infrastruktūros saugumą ir atsparumą visoje Europoje", - sako laikinai pareigas einantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

"Planuojame investicijas elektros sistemos saugumui, patikimumui ir energijos tiekimo stabilumui užtikrinti. Apsaugos priemonių panaudojimas platus - nuo apsauginių barjerų, dronų neutralizavimo iki priemonių, skirtų operatyviai atnaujinti pažeistos infrastruktūros veikimą. Veikiame kartu su partneriais Estijoje, Latvijoje ir Lenkijoje - tai ne tik nacionalinis, bet ir visos Europos saugumo projektas", - sako "Litgrid" vadovas Rokas Masiulis.

Šių metų vasario 8 dieną Baltijos šalys atsijungė nuo Rusijos valdomos IPS / UPS elektros sistemos, o vasario 9 dieną sėkmingai sujungė savo elektros sistemas su kontinentinės Europos sinchronine zona. Sinchronizacija su kontinentine Europa sudaro sąlygas Baltijos šalims valdyti savo elektros sistemas glaudžiai bendradarbiaujant su kitomis kontinentinės Europos šalimis, užtikrinant stabilų ir patikimą dažnio reguliavimą, taip sustiprinant energetinę nepriklausomybę ir padidinant energetinį saugumą visame regione. Baltijos šalys prisijungė prie kontinentinės Europos tinklo, aptarnaujančio daugiau kaip 400 mln. vartotojų 26 šalyse.

Baltijos šalių ir Lenkijos elektros sistemos operatorės "Litgrid", AST, "Elering" ir PSE pateikė paraišką Europos Komisijai dėl Baltijos šalių sinchronizacijos kritinės infrastruktūros apsaugos stiprinimo projektų daliniam finansavimui iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (angl. Connecting Europe Facility, CEF).

Šios programos investicijos iš viso siekia 382 mln. Eur. Iš jų 82 mln. Eur vertės projektai suplanuoti Lietuvoje.

"Litgrid" įgyvendinama energetikos infrastruktūros atsparumo programa apima kritinių įrenginių fizinės apsaugos stiprinimą, perdavimo tinklo įrenginių avarinio ir krizinio rezervo formavimą, elektroninių saugos priemonių diegimą, bepiločių orlaivių aptikimo ir neutralizavimo sistemų diegimą, perimetrų apsaugos stiprinimą, pasirengimą veikti kritiniu režimu.

"Litgrid" atsparumo programą sudaro 13 projektų, 7 iš jų įgyvendinimui siekiama dalinio ES finansavimo.

"Litgrid" informacija

Atnaujinimo data: 2025-09-16

Taip pat skaitykite:

Papildomas kvietimas verslui didelės galios elektros energijos kaupikliams: kviečiame teikti pastabas finansavimo sąlygoms

Aiškesnė informacija elektros energijos sąskaitose buitiniams vartotojams palengvino pigesnių planų pasirinkimą

Seimui pateikti gamybos įmokos reguliavimo pakeitimai

Gyventojams - nauja paramos priemonė saulės elektrinėms ir kaupikliams įsirengti

Seimo rudens sesijoje - Energetikos ministerijos dėmesys vartotojams ir atsinaujinančiai energetikai