Viceministras K. Aleksa Briuselyje ragino paspartinti NATO atsako stiprinimą kovoje su bepiločiais ir oro balionais

Kova su bepiločių orlaivių ir hibridinėmis grėsmėmis šiandien yra vienas aktualiausių NATO darbotvarkės klausimų. Briuselyje vykusios NATO kovos su bepiločių orlaivių sistemomis savaitės metu Lietuva pristatė savo patirtį ir siunčiamą žinią - šios grėsmės reikalauja greitų, koordinuotų ir kolektyvinių sprendimų viso Aljanso mastu.

Renginyje krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa pristatė situaciją Lietuvoje, susijusią su bepiločių orlaivių ir balionų keliamomis grėsmėmis, išsamiai apžvelgė nacionalinius veiksmus: papildomo finansavimo skyrimą oro gynybai, pajėgumų vystymą, sustiprintą sąveiką su kitomis institucijomis, oro erdvės uždarymo sprendimus, supaprastintas reagavimo procedūras ir kreipimąsi dėl paramos į NATO ir ES.

Viceministras pabrėžė, kad NATO galėtų dar aktyviau prisidėti - per bendrą finansavimą reikalingiems oro gynybos elementams, tolesnį rytinio flango oro gynybos stiprinimą ir spartesnį bendrų NATO pajėgumų kovai su bepiločiais kūrimą. Jis taip pat padėkojo už NATO kovos su hibridinėmis grėsmėmis paramos grupės siuntimą į Lietuvą ir visiems sąjungininkams, prisidedantiems prie šių grėsmių neutralizavimo, pabrėžiant glaudų koordinavimą su ES projektais ir Ukrainos karo pamokų perėmimą.

K. Aleksa taip pat susitiko su NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojais, atsakingais už gynybos politiką ir planavimą, inovacijas bei žvalgybą. Susitikimuose aptarti Lietuvos ir regiono saugumo iššūkiai, gynybos pajėgumų stiprinimas bei pasirengimas artėjančiam NATO viršūnių susitikimui Ankaroje.

Susitikimuose su Europos Komisijos viceministras aptarė SAFE iniciatyvos įgyvendinimą, NATO ir ES sąveikos stiprinimą bei Lietuvos pasirengimą pirmininkavimui ES Tarybai 2027 m. pirmąjį pusmetį.

Efektyvi kova su naujosiomis grėsmėmis galima tik per glaudų NATO ir ES bendradarbiavimą bei nuoseklias investicijas į kolektyvinį saugumą.