Lietuvos Respublikos Seimas

11/17/2026 | Press release | Distributed by Public on 11/17/2026 03:05

Po svarstymo pritarta atnaujintai Nacionalinio saugumo strategijai

Po svarstymo pritarta atnaujintai Nacionalinio saugumo strategijai

2026 m. lapkričio 17 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimas po svarstymo pritarė nutarimo projektui, kuriuo siekiama atnaujinti Nacionalinio saugumo strategiją. Po svarstymo už šį projektą (projektas Nr. XVP-1253(2) vieningai balsavo 99 Seimo nariai. Gautinis balsavimas dėl atnaujintos saugumo strategijos patvirtinimo numatomas gruodžio 3 d.

Nacionalinio saugumo strategija nustato ilgo laikotarpio nacionalinio saugumo politikos prioritetus ir uždavinius, ja nustatomi pagrindiniai nacionalinio saugumo interesai, pagrindinės rizikos, grėsmės ir pavojai šiems interesams, įtvirtinami prioritetai bei uždaviniai valstybės saugumui užtikrinti.

Kaip pristatymo metu yra pažymėjęs krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas, strategija atnaujinama atsižvelgiant į reikšmingai pasikeitusią šalies saugumo aplinką - Rusijai 2022 metais pradėjus plataus masto karą prieš Ukrainą. "Strategijos projektu siekiama pritaikyti Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo politikos nuostatas prie reikšmingai pasikeitusios šalies saugumo aplinkos, atsižvelgiant į būtinybę stiprinti šalies pasirengimą užkardyti ir atremti nacionaliniam saugumui kylančias grėsmes", - yra sakęs ministras. R. Kaunas yra pabrėžęs, kad Rusija ruošiasi ilgalaikei konfrontacijai prieš euroatlantinę bendriją.

Lietuvos nacionalinio saugumo strategija remiasi visuotine gynyba, kurią sudaro 3 ramsčiai: valstybės ginkluota gynyba, visuomenės atsparumas ir parama ginkluotai gynybai, Lietuvos interesus atitinkanti tarptautinė saugumo sistema.

Šiame dokumente įtvirtinamas įsipareigojimas krašto apsaugos finansavimui skirti ne mažiau kaip 5-6 proc. BVP, toliau užtikrinant tinkamą finansavimą karinių pajėgumų modernizavimui, taip pat išlaikant ne mažiau kaip 0,25 proc. BVP siekiančią paramą Ukrainai.

Strategijoje taip pat akcentuojama būtinybė skatinti inovatyvią, atsparią ir į strateginius valstybės poreikius orientuotą gynybos pramonę užtikrinant transatlantinį bendradarbiavimą, užsienio ginkluotės tiekėjų diversifikaciją bei nacionalinės gynybos pramonės sąveiką su Lietuvos kariuomene. Joje įtvirtinamas įsipareigojimas didinti nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičių, palaipsniui pereinant prie visuotinio šaukimo sistemos ir kartu įvertinant jos plėtros į vidaus tarnybos sistemą galimybes bei naujus karo tarnybos atlikimo būdus, orientuotus į gebėjimų taikyti naująsias pažangiąsias technologijas stiprinimą.

Dokumente įtvirtinamas poreikis sukurti aktyvią ir nepraeinamą Lietuvos valstybės sienos gynybos zoną, diegiant aktyvias ir pasyvias jutiklių, mobilias ir autonomines kovos prieš bepiločius orlaivius priemonių sistemas. Strategijoje iškeliamas tikslas plėtoti modernią, naujomis technologijomis ir glaudžiu sąjungininkų bendradarbiavimu paremtą gynybos sistemą, ypatingą dėmesį skiriant bepiločių ir autonominių sistemų integravimui ir tolimojo nuotolio smūgio pajėgumo plėtrai.

Karinių pajėgumų vystymas išlieka vienu iš nacionalinių prioritetų. Lietuva ir toliau daugiausiai dėmesio skirs Lietuvos kariuomenės I divizijos ir ją įgalinančių vienetų vystymui bei Lietuvai priskirtų NATO pajėgumų tikslų įgyvendinimui. Lietuva taip pat sieks stiprinti oro erdvės ir teritorinės jūros stebėjimą ir gynybą, didinti elektromagnetinės kovos pajėgumus bei užtikrinti naujos kartos ryšių ir informacinių sistemų plėtrą.

Strategijoje daug dėmesio skiriama kritinės infrastruktūros apsaugai. Vertindama šiuolaikines grėsmes kritinei šalies infrastruktūrai ir gyvybiškai svarbių valstybės ir visuomenės funkcijų tęstinumui, Lietuva sieks didinti saugumą ir atsparumą stiprindama šalies energetinį savarankiškumą, apsaugą nuo hibridinių grėsmių, kibernetinį saugumą bei plėtodama bendradarbiavimą su sąjungininkais, ypač regioniniuose formatuose.

Atnaujintoje strategijoje pabrėžiama, kad NATO kolektyvinės gynybos įsipareigojimai, JAV, Vokietijos bei kitų sąjungininkų karinis buvimas Lietuvoje ir regione išlieka kertinis mūsų valstybės saugumo garantas. Todėl Lietuva toliau nuosekliai sieks užtikrinti nenutrūkstamą sąjungininkų karinį buvimą bei sėkmingą Vokietijos brigados priėmimą. Taip pat, vertindama dvišalio bendradarbiavimo su JAV svarbą, Lietuva sieks plėtoti ryšius gynybos ir saugumo pramonės, kibernetinio saugumo, technologijų, energetikos, demokratijos, žmogaus teisių sklaidos ir kitose srityse.

Projektu atnaujinamas nacionalinio saugumo interesų sąrašas ir pateikiamas aktualus Lietuvos saugumo aplinkos vertinimas, nurodant rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes nacionaliniam saugumui.

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro patarėjas

Rimas Rudaitis

Tel. (0 5) 209 6132, el. p. [email protected]

Lietuvos Respublikos Seimas published this content on November 17, 2026, and is solely responsible for the information contained herein. Distributed via Public Technologies (PUBT), unedited and unaltered, on November 17, 2026 at 09:05 UTC. If you believe the information included in the content is inaccurate or outdated and requires editing or removal, please contact us at [email protected]