2025 metų Vidaus reikalų ministerijos darbų apžvalga

Per 2025 metus Vidaus reikalų ministerija, vadovaujama ministro Vladislavo Kondratovičiaus, atliko svarbių darbų, kuriais stiprinamos vidaus reikalų statutinės įstaigos, civilinė sauga, valstybės sienos apsauga, atskiras dėmesys skirtas regioninei ir migracijos politikai.

Ministras V. Kondratovičius pabrėžia, kad pasikeitusioje saugumo aplinkoje svarbiausias tikslas yra užtikrinti valstybės atsparumą ir gyventojų saugumą.

Veiksmai suintensyvėjusios Baltarusijos hibridinės atakos užkardymui

Nuo spalio mėnesio dėl kontrabandinių balionų civilinei aviacijai keliamos grėsmės Vilniaus oro uostas buvo uždarytas daugiau kaip 60 valandų, buvo paveikta per 350 skrydžių ir apie 51 000 keleivių. Tęsiantis grėsmę valstybės nacionalinio saugumo interesams keliančių iš Baltarusijos į Lietuvos teritoriją leidžiamų ir kontrabandą gabenančių balionų antskrydžiams, imtasi šių veiksmų:

- Vyriausybės nutarimu 2025 m. gruodžio 12 d. visoje šalyje buvo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija. Ekstremaliosios situacijos operacijų vadovu paskirtas vidaus reikalų ministras Vladislav Kondratovič;

- pagalbai VSAT pasitelktos policijos, VST pajėgos, taip pat Lietuvos kariuomenės vienetai, suintensyvintas patruliavimas pasienio zonose, siekiant sulaikyti asmenis dalyvaujančius kontrabandos veikloje;

- sustiprinta kriminalinės žvalgybos veikla, nustatyti ir sulaikyti asmenys, dalyvaujantys kontrabandos veikloje, pradėti ikiteisminiai tyrimai;

- Seimui priėmus Vidaus reikalų ministerijos parengtas Baudžiamojo kodekso bei Kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisas numatyta griežtesnė, baudžiamoji atsakomybė už kontrabandos (prekių arba draudžiamų daiktų ir medžiagų) gabenimą pavojingu būdu, kai tai sukelia pavojų žmogaus gyvybei ar sveikatai, visuomenės saugumui ar rimčiai. Nuo šiol ne administracinė, o baudžiamoji atsakomybė grėstų ir tais atvejais, kai pavojingu būdu gabenama nedidelis kiekis akcizinių prekių kontrabanda.

Taip pat toliau sėkmingai vykdomas valstybės lygio ekstremaliosios situacijos, paskelbtos dėl neteisėtų migrantų antplūdžio, valdymas. 2025 m. Lietuvos pasieniečiai neleido į šalį iš Baltarusijos nelegaliai patekti virš 1600 neteisėtų migrantų.

Stiprinama nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsauga

2025 m. gruodžio mėnesį Seimas priėmė Vidaus reikalų ministerijos inicijuotus Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimus, kuriais sustiprintas Viešojo saugumo tarnybos prie VRM vaidmuo užkardant pažeidimus nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiuose objektuose:

• pareigūnams suteikti įgaliojimai pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus už nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų fizinės saugos pažeidimus, taip pat už neteisėtą skrydžių vykdymą naudojant bepiločius orlaivius oro erdvėje virš objektų, kurių fizinę apsaugą vykdo tarnyba;

• nustatyta aiški administracinė atsakomybė už neteisėtą asmenų patekimą į svarbias įmones ar jų apsaugos zonas, taip pat už svarbių objektų fotografavimą, filmavimą, gautos vaizdinės informacijos perdavimą kitiems asmenims neturint tam teisės.

Konceptualus lūžis: nuo civilinės saugos - prie civilinės gynybos

Šiandieninių geopolitinių grėsmių kontekste civilinė sauga keičiasi į civilinę gynybą, kurios esmė - gyventojų apsauga nuo pavojų, gyvybiškai svarbių valstybės ir visuomenės funkcijų tęstinumo užtikrinimas, o karinio konflikto atveju - parama ginkluotosioms pajėgoms. Tai visuma veiksmų, skirtų užtikrinti visų institucijų, organizacijų ir visos visuomenės pasirengimą bei atsparumą visų rūšių grėsmėms, įskaitant ir karines.

Atnaujinamoje Nacionalinėje saugumo strategijoje įtraukta ir civilinė gynyba, atliepiami ir vidaus reikalų srities aspektai dabartiniame saugumo kontekste - tolesnis civilinės gynybos vystymas, integruotas požiūris į kritinės infrastruktūros apsaugą, nuoseklus visuomenės atsparumo stiprinimas, dėmesys hibridinėms grėsmėms.

2025 m. gruodžio mėnesį Vyriausybei pateikti Vidaus reikalų ministerijos parengti Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo pakeitimai. Jais įgyvendinama Dvidešimtosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa, pagal kurią numatyta skirti ypač daug dėmesio civilinei gynybai, kaip neatsiejamai valstybės ir visuomenės pasirengimo krašto gynybai daliai, šioje srityje prioritetą teikiant gyventojų perspėjimo, evakuacijos ir kolektyvinės apsaugos statinių (priedangų ir slėptuvių) sistemos, skirtos gyventojų saugumui, veiksmingai plėtrai.

Priedangų modernizavimas - nuo kiekybės prie kokybės

Vidaus reikalų ministerija, siekdama užtikrinti gyventojų saugumą ekstremaliųjų situacijų metu, skyrė 16 mln. eurų finansavimą savivaldybėms priedangų infrastruktūros modernizavimui ir plėtrai.

Kartu su savivaldybėmis modernizuojamos 385 priedangos, iki 2030 m. siekiama modernizuotų priedangų turėti ne mažiau kaip 1 900.

2025 m. gruodžio 18 d. Europos Komisijai oficialiai pateiktas ES fondų investicijų programos keitimo projektas, atveriantis galimybę priedangų įrengimui ar modernizavimui panaudoti ir ES investicijas - 52 milijonus eurų. tikslus.Europos Sąjungos fondų indėlis leis kelti dar ambicingesnius tikslus.

"Gyventojų saugumas - tai svarbiausias mūsų prioritetas. Priedangų įrengimas turi būti spartinamas tam, kad kiekvienas Lietuvos miestas galimos grėsmės atveju būtų pasiruošęs užtikrinti gyventojų saugumą," - teigia vidaus reikalų ministras.

Šiuo metu Lietuvoje parinktos 6 492 priedangos, kuriose galėtų slėptis apie 1,6 mln. gyventojų - tai sudaro apie 56 proc. visų šalies gyventojų. Per 2025 metus priedangų skaičius išaugo daugiau nei šimtu.

Gyventojų evakuacijai - VRM parengtas tvarkos aprašas

Gyventojų evakavimo organizavimo tvarkos aprašas reglamentuoja valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų funkcijas, organizuojant ir vykdant gyventojų evakavimą, gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai bei įvykusio agresijos akto sukeltų padarinių kyla poreikis evakuoti gyventojus.

Apraše reglamentuotas evakavimo organizavimo teisinis modelis, apimantis tiek ekstremaliųjų situacijų, tiek dėl agresijos akto skelbiamus mobilizacijos ir karo padėties teisinius režimus.

"Didžiausia valstybės pagalba ir prioritetas gyventojų evakavimo metu bus skiriamas asmenų su negalia, šeimų su mažamečiais vaikais, senyvo amžiaus asmenų, asmenų gyvenančių globos įstaigose, ligonių evakavimui", - sako ministras V. Kondratovičius.

Pagal Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programą savivaldybėms skirta ir parama pasirengimui evakuojamus gyventojus laikinai apgyvendinti kolektyvinės apsaugos statiniuose. Šiai veiklai 2025 m. skirta 4,5 mln. eurų Valstybės gynybos fondo lėšų, už kurias savivaldybės pasirengs laikinai apgyvendinti ne mažiau kaip 25 tūkst. gyventojų.

Stiprinama civilinė sauga ir regioninis atsparumas

Šiais metais birželį Lietuva, Latvija ir Estija pasirašė memorandumą dėl bendradarbiavimo civilinės saugos srityje, prie kurio 2025 m. rudenį prisijungė ir Lenkija.

Šiuo memorandumu siekiama užtikrinti glaudesnį regioninį bendradarbiavimą, efektyvesnį pasirengimą krizinėms situacijoms ir koordinuotą reagavimą į galimas grėsmes. Prie memorandumo prisijungusi Lenkija sustiprina viso Baltijos regiono atsparumą.

"Šiandienos saugumo aplinka reikalauja naujo požiūrio - stiprios civilinės saugos, glaudaus bendradarbiavimo su partneriais ir gebėjimo greitai reaguoti į įvairaus pobūdžio grėsmes. Civilinė sauga tampa kertiniu mūsų valstybės ir regiono atsparumo elementu", - sako vidaus reikalų ministras.

Mobilioji programėlė LT72 jau turi 155 tūkst. vartotojų

Vidaus reikalų ministerijos iniciatyva, siekiant stiprinti gyventojų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir ugdyti visuomenės savisaugos kultūrą, sukurta mobilioji programėlė LT72. Per 2025 metus programėlę atsisiuntė ir ją jau naudoja daugiau nei 155 tūkst. vartotojų.

Per šį laiką mobili programėlė LT72 tapo svarbiu ir patogiu įrankiu, kuris padeda gyventojams iš anksto pasiruošti ekstremaliosioms situacijoms - nuo stichinių nelaimių iki branduolinės avarijos ar karinių grėsmių.

Programėlės sukūrimo ir įdiegimo paslaugos bei reklamos kampanija buvo finansuojama Europos Komisijos projekto I-SPREAD (angl. - Innovative Solutions for Public Readiness and Emergency Disaster management in Lithuania) lėšomis. Projektu I-SPREAD siekiama gerinti Lietuvos visuomenės pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir didinti jos informuotumą civilinės saugos srityje.

Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos plėtra

Programėlė LT72 vėliau bus integruojama į šiuo metu pradedamą kurti daugiakanalę gyventojų perspėjimo platformą.

Ši platforma sujungs įvairias gyventojų perspėjimui naudojamas priemones (perspėjimo sirenas, perspėjimo pranešimus į mobiliuosius telefonus, informacinius pranešimus, skelbiamus per radiją ir televiziją, internetą bei socialinius tinklus, mobiliąsias programėles).

PAGD duomenimis, šiuo metu šalyje yra 1163 perspėjimo sirenos. Sirenomis perspėjami 69 proc. visų Lietuvos gyventojų.

Įgyvendinant Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programos priemones, Lietuvoje (Vidurio ir vakarų Lietuvos regione) suplanuota įdiegti 275 naujas perspėjimo sirenas ir prie centralizuotos perspėjimo sirenų valdymo sistemos prijungti 600 esamų perspėjimo sirenų investuojant 12,68 mln. eurų Europos regioninės plėtros fondo lėšų.

Planuojama, jog perspėjimo sirenomis bus perspėjama apie 75 procentai visų Lietuvos gyventojų.

Nauja tvarka užtikrins efektyvesnę Kaliningrado tranzito schemos kontrolę

Vidaus reikalų ministro Vladislavo Kondratovičiaus įsakymu patvirtintas Rusijos Federacijos piliečių, vykstančių supaprastintu tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją, kontrolės tvarkos aprašas.

Naujoji tvarka užtikrina vieningą, aiškesnį ir efektyvesnį valstybės institucijų ir tarnybų bendradarbiavimą bei sustiprintą kontrolę tiek geležinkelių, tiek automobilių kelių maršrutuose, kuriais Rusijos piliečiai vyksta į Kaliningrado sritį ar iš jos.

Pagal patvirtintą aprašą Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), Lietuvos policija, ir Viešojo saugumo tarnyba (VST) koordinuotai vykdys supaprastinto tranzito priežiūrą, reaguos į incidentus ir ypatingus įvykius bei užtikrins, kad būtų laikomasi visų nustatytų tranzito taisyklių.

Sienos apsaugos stiprinimas

Vyriausybė 2025 m. vasario 26 d. posėdžio metu pritarė algoritmui, kuris yra skirtas reaguoti į jūrinės povandeninės infrastruktūros pažeidimus Lietuvos teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje. Algoritmas aprašo veiksmus, kai pažeidžiami trys konkretūs infrastruktūros objektai: "NordBalt" elektros energijos perdavimo kabelis ir du "BCS" telekomunikacijų kabeliai - vienas su Švedija ir kitas su Latvija. Algoritme nurodoma, kad vidaus reikalų ministras, remdamasis Nacionalinio krizių valdymo centro rekomendacija, priima sprendimą reaguoti, o šis sprendimas gali apimti laivo sustabdymą, apžiūrą, sulaikymą arba jo inkaravimą.

Rugsėjo mėnesį vykęs aktyvusis Rusijos ir Baltarusijos karinių pratybų "Zapad 2025" etapas buvo didžiuliu iššūkiu. Valstybės sienos apsaugos tarnyba (toliau - VSAT) dirbo padidintos parengties režimu, sėkmingai koordinuodama veiksmus su Lietuvos kariuomene ir Šaulių sąjunga. Nepaisant baimių, provokacijų pasienyje pavyko išvengti.

Š.m. spalio 12 d. sėkmingai paleista atvykimo/išvykimo sistema visose 29 Šengeno valstybėse narėse, tame tarpe ir LT. Tai ilgo ir sudėtingo darbo rezultatas, kuris bus užbaigtas per 180 dienų nuo sistemos paleidimo dienos.

Neteisėtos migracijos srautai suvaldant hibridinę ataką išliko kontroliuojami.

VSAT užkardų ruožuose buvo tęsiamas modernių sienos stebėjimo sistemų atnaujinimas, užtikrinantis 100 % ES išorės sienos kontrolę moderniomis technologijomis 24/7 režimu. Baigti darbai Druskininkų, Purvėnų ir Tribonių pasienio užkardų ruožuose, tuo tarpu Bardinų, Švenčionių ir Pavoverės užkardų ruožuose sienos stebėjimo sistemų atnaujinimo darbai eina į pabaigą, o užkardų prie RF sienos (Rociškių, Vištyčio, K.Skučo ir Plaškių) pradėti su sistemų atnaujinimu susiję procesai.

2025 m. galutinai užbaigtas pareigūnų perginklavimas pagal NATO standartus, t.y. aprūpinimas vokiškais automatiniais šautuvais G-36, visiškai atsisakant pasenusios sovietinio tipo ginkluotės.

Buvo toliau vykdomos investicijos į kovos su bepiločiais orlaiviais priemones, kurios tapo esminiu įrankiu stabdant kontrabandą. Tęsiamas bendras VRM, KAM, VSAT, VST ir LK darbas siekiant pagerinti oro gynybos funkciją. Problema aktualizavosi, kai 2024 metais nelegaliai veiklai per sieną pradėti naudoti bepiločiai orlaiviai.

VRM aktyviai teikė pagalba KAM įgyvendinant kontrmobilumo priemones prie išorės sienos.

Tobulinamas pinigų plovimo prevencijos teisinis reguliavimas

2025 m. birželio 25 d. Seimas priėmė Vidaus reikalų ministerijos rengtą įstatymų paketą, kuriuo sustiprinta pinigų plovimo prevencijos sistema, užtikrinant sąlygas naujai įsteigtai Europos Sąjungos Kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu institucijai (AMLA) vykdyti savo funkcijas Lietuvoje.

Taip pat minėtu įstatymų paketu, atsižvelgiant į verslo siūlymus, sušvelninti reikalavimai žemos pinigų plovimo rizikos subjektams ir pereita nuo detaliomis taisyklėmis grindžiamo reguliavimo prie ūkio subjekto atliekamo rizikos vertinimo pagal nustatytus kriterijus. Toks reguliavimas prisideda prie Lietuvos ekonominio konkurencingumo Europos Sąjungoje didinimo.

Inicijuoti pokyčiai ginklų kontrolės srityje

2025 m. spalio mėn. Seimas priėmė Vidaus reikalų ministerijos parengtus Ginklų kontrolės įstatymo pakeitimus, kuriais atsisakyta veiklos su nepagrindinėmis ginklų dalimis reguliavimo ir kontrolės. Siekiama sutelkti resursus ties ginklų ir jų pagrindinių dalių apyvartos kontrole. Tai svarbus ir subalansuotas žingsnis peržiūrint šalies ginklų kontrolės politiką bei prisidedant prie Lietuvos gynybos pramonės plėtros skatinimo ir galimybių apsirūpinti reikiama ginkluote spartinimo.

Vidaus tarnybos statuto pakeitimai

Seimui pritarus Vidaus reikalų ministerijos parengtoms Vidaus tarnybos statuto pataisoms, nuo 2026 m. sausio 1 d. bus padidintas mažiausiai uždirbančių pareigūnų darbo užmokestis bei pagerintos pareigūnų socialinės garantijos.

"Džiugu, kad bendromis pastangomis 2026 m. biudžeto projekte rastos papildomos lėšos pareigūnų darbo užmokesčiui. Tai įrodo, kad šiuo valstybei sudėtingu laikotarpiu gebame atliepti pagrindinius statutinių įstaigų poreikius ir išlaikyti viešojo saugumo sistemos stabilumą", - teigia ministras V. Kondratovič.

Priėmus Vidaus tarnybos statuto pataisas, nuo 2026 m. sausio 1 d. 9-10 pareigybių grupių pareigūnų darbo užmokestis, pvz., vidaus reikalų ministro valdymo srityje, padidės nuo 24 iki 162 eurų bruto dėl minimalių pareiginių algų koeficientų padidinimo.

Taip pat dėl priimtų Vidaus tarnybos statuto pataisų apie 32 proc. Vidaus reikalų ministerijos valdymo srities pareigūnų kas mėnesį gaus 300 eurų kompensaciją už ilgalaikę tarnybą. Kompensacijos bus mokamos ir muitinės bei bausmių vykdymo sistemų pareigūnams.

2026 m. valstybės biudžete vidaus reikalų srities statutinių pareigūnų darbo užmokesčiui padidinti bei motyvacijai sustiprinti (įskaitant kompensacijai už ilgalaikę tarnybą) papildomai skirta 30,5 mln. eurų. Visoms statutinėms įstaigoms 2026 m. papildomai skiriamos lėšos siekia apie 39 mln. eurų.

Tęsiamos tradicijos nusikaltimų prevencijos srityje

2025 m. VRM jau dvidešimtą kartą surengė Nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų prevencijos projektų ir bendruomenių iniciatyvų gerosios praktikos konkursą. Konkurso laimėtojas - Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas - dalyvavo Europos nusikalstamumo prevencijos apdovanojimų renginyje, kuriame pristatė savo įgyvendintą projektą.

Plėtojant glaudų bendradarbiavimą su Vilniaus miesto savivaldybe prevencijos veikloje, VRM tęsia aktyvų dalyvavimą projekte "Vilnius yra mokykla". Ministerija moksleiviams siūlo "Pasitarimo narkotikų kontrolės klausimais simuliacijos" ir "Prekybos žmonėmis formos, atpažinimo ir pagalbos" pamokas. Pamokų metu moksleiviai įtraukiami į valstybei aktualių problemų sprendimą, supažindinami su valstybės tarnyba ir skatinamas jų pilietiškumas.

Įsibėgėja ES fondų investicijos regionų atskirties mažinimui

Prie darnios plėtros ir geresnės gyvenimo kokybės šalies regionuose stipriai prisideda ES investicijos, suplanuotos Vidaus reikalų ministerijos koordinuojamoje Regionų plėtros programoje.

Įgyvendinant 2022-2030 m. Regionų plėtros programą, iki šiol su savivaldybėmis sudaryta sutarčių už 962 mln. eurų ES fondų lėšų dėl daugiau nei 680 projektų finansavimo, išmokėta savivaldybių projektams - apie 109 mln. eurų ES fondų lėšų.

Regionų plėtros programoje regionų plėtros planams įgyvendinti numatyta 1,624 mlrd. eurų ES fondų lėšų. Iš suplanuotų investicijų, bent 1 mlrd. eurų (apie 60 proc.) bus skirta socialinei sričiai - švietimo, sveikatos, socialinių ir kitų viešųjų paslaugų gyventojams tobulinimą. Įgyvendinant programą investuojama ir į kitas svarbias regionų plėtrai sritis, tokias kaip pramoninių teritorijų plėtra, turizmas, aplinkosauga.

Lietuvos regionų įstaigos ir organizacijos bendradarbiauja ir įgyvendina virš 300 projektų pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo (Interreg) programas. Jų projektinėms veikloms pagal programas skirta 89 mln. eurų Europos regioninės plėtros fondo lėšų

Europos Komisijai pritarus šiemet pateiktiems ES fondų investicijų programos keitimas, ateinančiais metais 152 milijonais eurų išaugs Regionų plėtros programos biudžetas, kuris pasieks 30 proc. visų Lietuvai skiriamų ES Sanglaudos politikos lėšų. Savivaldybėms atsiras galimybė investuoti į naujas sritis - civilinę saugą, vandenviečių apsaugą, išsiplės investavimo į socialinį būstą galimybės.

Kelių transporto kodekso pakeitimai gerins regionų pasiekiamumą

Seimas patvirtino Vidaus reikalų ministerijos parengtą Kelių transporto kodekso ir susijusių įstatymų pakeitimų paketą, kuris leis iš esmės pagerinti viešojo transporto prieinamumą. Naujas teisinis reguliavimas sudaro sąlygas savivaldybėms bendrai organizuoti viešąjį transportą, kuriant regionines sistemas. Taip pat atsiranda teisinis mechanizmas, leidžiantis nuostolinguose tolimojo susisiekimo maršrutuose teikti viešąsias paslaugas, taip išsaugant ir vystant finansiškai neatsiperkančius, tačiau socialiai reikšmingus maršrutus.

Bendruomenės inicijuota vietos plėtra

Lietuvoje šiuo metu įgyvendinamos 52 miestų vietos plėtros strategijos, kurioms skirta 47 mln. eurų ES fondų ir bendrojo finansavimo lėšų. Iš jų - 11 mln. eurų numatyta socialinio verslo kūrimui ir plėtrai bendruomenėse - planuojama sukurti 157 darbo vietas socialiniuose versluose. 36 mln. eurų skiriama socialinės atskirties mažinimo ir užimtumo didinimo veikloms.

Šiuo metu jau pasirašyta bendruomenės inicijuotos vietos plėtros projektų sutarčių už beveik 17,5 mln. eurų.

2021-2027 m. Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšomis finansuojamas bendruomenių inicijuotas vietos plėtros principas - kai dėl svarbiausių sprendimų sprendžia patys gyventojai, geriausiai žinantys savo miesto poreikius - leidžia suderinti miestuose veikiančių NVO ir kitų bendruomeninių organizacijų, verslo ir vietos valdžios iniciatyvas, kuriančias miestui vertę ten, kur jos labiausiai reikia.

Migracijos politika - tvari ir saugi

Vidaus reikalų ministerija Vyriausybei pateikė atnaujintas Migracijos politikos gaires, kuriomis siekiama užtikrinti efektyvų valstybės interesus atitinkantį migracijos srautų valdymą ir kuriomis vadovaujantis būtų priimami sprendimai dėl emigracijos mažinimo, grįžtamosios migracijos skatinimo, darbo imigracijos srautų reguliavimo, efektyvių prieglobsčio procedūrų ir priėmimo sąlygų užtikrinimo, užsieniečių integracijos sistemos plėtros, neteisėtos migracijos kontrolės ir prevencijos stiprinimo.

Siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą, mažinti neteisėtos migracijos mastą ir užkirsti kelią piktnaudžiavimui imigracijos sistema, Lietuvoje atidžiai stebimi imigracijos srautai, ypač atvykstančių darbo pagrindu.

Taikant imigracijos srautų valdymo priemones, užsieniečių, turinčių leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje, skaičius stabilizavosi - šiuo metu Lietuvoje gyvena daugiau nei 200 tūkstančių užsieniečių.

Pratęsus laikinosios apsaugos suteikimo terminą iki 2027 m. kovo 4 d., Lietuva ir toliau teikia pagalbą karo pabėgėliams iš Ukrainos. Šiuo metu virš 51 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos turi leidimus laikinai gyventi laikinos apsaugos pagrindu.

Aktyviai vyksta pasirengimas ES Migracijos ir prieglobsčio pakto (MAP) įgyvendinimui. MAP įgyvendinimo finansavimui ES fondų programose 2025-2027 m. numatytas 70 mln. Eurų paskirstymas konkretiems veiksmams.

Lietuva apsisprendė dėl solidarumo įnašo formos ES Migracijos ir prieglobsčio pakto įgyvendinimui. Įvertinus nacionalinius pajėgumus, migracijos situaciją regione ir savivaldybių preliminarius pajėgumus priimti asmenis, nuspręsta taikyti mišrią solidarumo formą - priimti dalį Lietuvai nustatyto asmenų skaičiaus, o likusią dalį kompensuoti finansiniu įnašu. Bendras indėlis bus paskirstomas proporcingai: 50 proc. - perkėlimais, 50 proc. - finansine įmoka.

Įgyvendinant ES direktyvą, atsižvelgiant į socialinių partnerių lūkesčius bei siekiant išlaikyti balansą tarp darbo rinkos poreikių ir nacionalinio saugumo užtikrinimo parengtas įstatymo "Dėl užsieniečių teisinės padėties" pakeitimo projektas.

Vyriausybei pateiktas Pilietybės įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo siekiama nustatyti aiškų draudimą tarnauti kitos valstybės tarnyboje neturint leidimo tarnauti, supaprastinti leidimų tarnauti kitos valstybės tarnyboje išdavimo procedūrą ir patikslinti pilietybės netekimo pagrindus.

VRM siūlo depolitizuoti ir stiprinti valstybės tarnybą

Vidaus reikalų ministerija suinteresuotoms institucijoms pateikė derinti Valstybės tarnybos įstatymo projektą.

Šiuo įstatymo pakeitimo projektu siekiama tobulinti valstybės tarnybos karjeros modelio elementus, aiškiai apibrėžti teises, pareigas ir atsakomybę, aiškiai atskirti tarnautojus nuo darbuotojų pagal darbo sutartis, taip pat numatyti modernius motyvavimo ir darbo apmokėjimo principus.

Dar viena svarbi projekto kryptis - Valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo kontrolės stiprinimas. Siūloma suteikti daugiau galių Viešojo valdymo agentūrai, įgaliojant ją teikti privalomus nurodymus įstaigų vadovams dėl įstatymo pažeidimų ir taikyti administracines nuobaudas, jei šie nurodymai būtų nevykdomi. Tokia priežiūros sistema užtikrintų didesnę atsakomybę ir drausmę viešajame sektoriuje.

Vidaus reikalų ministerijos 2024 m. atlikto viešojo sektoriaus darbuotojų tyrimo, kuriame dalyvavo aštuonių ES šalių centrinio lygmens viešojo valdymo įstaigų darbuotojai duomenimis, Lietuva išsiskiria itin aukštu viešojo sektoriaus darbuotojų įsitraukimu (88 proc., ES - 69 proc.).

Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai

Vidaus reikalų ministerija siūlo tobulinti Vietos savivaldos įstatymą. Parengtais įstatymų projektais siekiama aiškiau reglamentuoti savivaldybių funkcijas, didinti savivaldybių tarybų savarankiškumą ir atsakomybę, stiprinti kontrolės ir audito institucijų nepriklausomumą bei užtikrinti efektyvesnį viešųjų išteklių valdymą. Numatoma mažinti perteklinį reguliavimą, supaprastinti sprendimų priėmimo procedūras, suteikiant savivaldybių taryboms daugiau diskrecijos seniūnaitijų steigimo, tarybos narių atlyginimų nustatymo, kainodaros ir kitose srityse.

Siūlomi pakeitimai taip pat orientuoti į gyventojų ir bendruomenių įsitraukimo didinimą, seniūnaičių socialinių garantijų ir veiklos patrauklumo stiprinimą, skaidrumo užtikrinimą bei vietos valdžios ir administravimo institucijų veiklos efektyvinimą. Kartu suderinamos įstatymų nuostatos su Konstitucinio Teismo sprendimais ir kitais galiojančiais teisės aktais.

Teritorijų ribų tvarkymas

Parengti nutarimų dėl Elektrėnų, Panevėžio rajono ir Vilniaus rajono savivaldybių gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų ir pavadinimų tvarkymo projektai, kuriems Vyriausybė pritarė. Sprendimai leis spręsti problemas, kylančias atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus ar formuojant naujus žemės sklypus ir juos registruojant Nekilnojamojo turto registre, administruojant nekilnojamąjį turtą, deklaruojant gyvenamąją vietą, suteikiant adresus, planuojant teritorijas ir vystant infrastruktūrą.