10/10/2025 | Press release | Distributed by Public on 10/10/2025 00:58
2025m. spalio 10 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)<_o3a_p>
Teisės ir teisėtvarkos komitetas spalio 8 d. parlamentinės kontrolės posėdyje, svarstydamas klausimą "Dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio instituto taikymo", išklausė kompetentingų institucijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovų vertinimą, kaip pasikeitė situacija Lietuvoje nuo 2023 m. liepos 1 d., įsigaliojus naujoms Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatoms. Šiame įstatyme buvo numatyta nauja apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje prevencinė priemonė - orderis, kuris gali būti skiriamas 15 dienų laikotarpiui artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį policijos pareigūnai gali skirti pilnamečiam asmeniui tik tuomet, kai, atlikus pavojaus rizikos vertinimą, nustatoma smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika. Per dvejus metus pavojų keliantiems asmenims buvo skirti 26 036 apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiai, iš jų po 2 ir daugiau orderių skirta 7 773 asmenims.<_o3a_p>
Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Marius Draudvila, pristatydamas dvejų metų naujo teisinio instituto taikymo apžvalgą, pabrėžė, kad nemažai daliai pavojų kėlusių asmenų pakako vieno orderio, tačiau, vadovaujantis statistika, matyti, kad vis tik gan daug asmenų orderius teko skirti pakartotinai, kai kuriems ir daug kartų, taigi, priemonė yra prevencinė, ne visada ji veikia, juo labiau, kad pavojų keliantys asmenys, kuriems buvo skirti orderiai, apie 72 proc. buvo neblaivūs. Taigi, kartu su smurtu yra ir kita didelė problema - priklausomybės. Paminėtina ir tai, kad pavojų keliantys asmenys dažniausiai yra vyrai (apie 85 proc.), o pavojų patiriantys asmenys (apie 78 proc.) yra moterys. Už orderio įpareigojimų pažeidimą pavojų keliantys asmenys atsako Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.<_o3a_p>
Komiteto pirmininko pavaduotojas Vitalijus Gailius pasisakė dėl tinkamesnio nukentėjusių asmenų teisių užtikrinimo ir didesnės kontrolės tais atvejais, kai vienam asmeniui iš eilės paskiriami trys ir daugiau orderių (yra atvejis - paskirti net 25 orderiai), ir kėlė klausimą, ar tokiais atvejais nereikėtų pradėti ikiteisminio tyrimo, nes yra įvairios smurto formos. <_o3a_p>
Lilija Henrika Vasiliauskė - asociacijos Vilniaus Moterų namai prezidentė - taip pat akcentavo, kad smurtas prieš žmogų, prieš moterį, yra nusikaltimas, kad apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis reikalingas, jis taip pat veikia prevenciškai, t. y. bet kokia valstybės galia veikia nusikaltėlį, tačiau tokių švelnių priemonių nepakanka, būtina taikyti Baudžiamojo kodekso priemones, įgyvendinti Stambulo konvenciją, geras pavyzdys Lietuvai yra Skandinavijos šalys, kurios jau eina tuo keliu. <_o3a_p>
Policijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevyriausybinių organizacijų atstovų ir kitų kompetentingų asmenų pasiūlyta: sukurti ilgalaikio apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio institutą; pakeisti Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, įgyvendinant 2024 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2024/1385 dėl kovos su smurtu prieš moteris ir smurtu artimoje aplinkoje; plėsti specializuotos kompleksinės pagalbos teikimą, teikiant tokią pagalbą ne tik pavojų patiriančiam asmeniui, bet ir pavojų keliančiam asmeniui.<_o3a_p>
Be aukščiau minėtų svečių Komiteto posėdyje svarstant šį klausimą dalyvavo vidaus reikalų viceministras Gintaras Aliksandravičius, socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Rita Grigalienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Tiaškevičius, kurie diskutavo parlamentinės kontrolės tema ir atsakė į komiteto narių klausimus. Posėdyje dalyvavo ir daug kitų svečių, kurių susidomėjimas rodo problemos jautrumą ir aktualumą.<_o3a_p>
Parengė<_o3a_p>
Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja <_o3a_p>
Dalia Latvelienė, tel. (0 5) 209 6767 <_o3a_p>
<_o3a_p>