Seimo nario L. Jonausko pranešimas: siūlomi svarbūs sprendimai kovai su kvapų tarša

Seimo nario L. Jonausko pranešimas: siūlomi svarbūs sprendimai kovai su kvapų tarša

2026 m. balandžio 20 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime narys, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas registruoja Administracinių nusižengimų kodekso ir Visuomenės sveikatos įstatymo pakeitimo projektus, kurie padėtų užtikrinti efektyvesnę valstybinių institucijų kovą su ūkio subjektais, skleidžiančiais nemalonius kvapus.

Siūloma svarbiausias kvapų prevencijai ir kontrolei funkcijas sutelkti NVSC

Pasak L. Jonausko, pagrindinė priežastis, kodėl visuomenė taršos kvapais atvejais skundžiasi institucijų "neįgalumu" - tai, kad kvapų kontrolė yra "bešeimininkė", todėl siūloma svarbiausias kvapų prevencijai ir kontrolei funkcijas sutelkti Nacionaliniame visuomenės sveikatos centre prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) bei stiprinti šios institucijos pareigūnų galias.

"Taršos kvapais kontrolė neturi tikrojo "šeimininko". Funkcijas kartu su NVSC dalijasi Aplinkos apsaugos departamentas. Todėl gauto skundo išnagrinėjimas vidutiniškai užtrunka net iki 142 dienų. Būtina keisti šią situaciją. Reikia ne tik ženkliai trumpinti skundų ištyrimo laiką, bet ir sutvarkyti "šeimininko" funkcijas. NVSC turi turėti pakankamai galių ne tik greitai ir kokybiškai ištirti pažeidimą, bet ir užtikrinti prevenciją bei efektyvią kontrolę: nuo ekonominių sankcijų taikymo pažeidėjams iki ūkio subjekto veiklos stabdymo", - teigia L. Jonauskas.

Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas siūlo NVSC tarnautojams suteikti teisę stabdyti teršėjo kvapais ūkinę veiklą, tirti juridinių asmenų padarytus pažeidimus, surašyti juridinių asmenų padarytų pažeidimų protokolus ir nagrinėti bylas dėl ekonominių sankcijų skyrimo, o tai pat ir skirti baudas juridiniams asmenims už teisės aktų, nustatančių kvapų prevencijos ir valdymo reikalavimus, pažeidimus.

Siūlo suteikti teisę NVSC pareigūnams stabdyti įmonių veiklą

Įstatyme siūloma numatyti, kad NVSC pareigūnas įgytų teisę priimti sprendimą stabdyti kvapus sąlygojančią ūkinę veiklą arba konkrečią ūkinės veiklos dalį, susijusią su poveikio šaltiniu, jeigu vykdant valstybinę kontrolę dėl kvapų nustatoma, kad dėl kvapus sąlygojančios ūkinės veiklos yra viršijama didžiausia leidžiama kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamojoje aplinkoje ir ūkio subjektas nesiima pakankamų priemonių nedelsiant jos poveikiui sumažinti, o vykdoma ūkinė veikla tik didina pažeidimo mastą.

L. Jonauskas teigia, kad išimtys dėl įmonių veiklos stabdymo būtų taikomos mažareikšmiams pažeidimams, taip pat tokiu atveju, jei veiklos stabdymas galėtų sukelti didesnę žalą visuomenės interesams, negu tęsiamos ūkinės veiklos daromas poveikis, o taip pat - jei būtų apribotas nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę ar svarbią reikšmę turinčios infrastruktūros naudojimas. Išimtis taip pat galėtų būti taikoma gyvulininkystės, paukštininkystės veiklai dėl jos specifikos, susijusios gyvūnų gerove.

Atsirastų baudos už pažeidimus, susijusius su oro tarša kvapais

Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas siūlo už taršos kvapais pažeidimus taikyti administracinę atsakomybę įmonėms, jų vadovams ir kitiems atsakingiems asmenims.

"Šiuo metu įstatymuose numatytos sankcijos tik už visuomenės sveikatos srities teisės aktų pažeidimus, todėl, nustačius Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimuose arba taršos leidimuose nustatytų kvapų valdymo sąlygų (leistinų kvapo emisijų) pažeidimus, administracinės baudos negali būti taikomos. Tai tikrai neatgraso pažeidėjų nuo pakartotinių pažeidimų", - sako L. Jonauskas.

Seimo narys siūlo ne tik įvesti baudas už taršą kvapais, bet ir jas diferencijuoti. Jo siūlyme numatoma, kad ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, nesilaikant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime nustatytų kvapų valdymo sąlygų, užtrauktų baudą asmenims nuo 800 iki 1 200 eurų, juridinių asmenų vadovams - nuo 2 500 iki 5 500 eurų ir kitiems atsakingiems asmenims - nuo 1800 iki 4500 eurų.

Pakartotinis nusižengimas asmenims galėtų užtraukti iki 2 000 eurų siekiančią baudą, juridinių asmenų vadovams - iki 6 000 eurų, o kitiems atsakingiems asmenims - iki 5 000 eurų siekiančią baudą.

Tuo tarpu už ūkinės ir kitokios veiklos vykdymą pažeidžiant visuomenės sveikatos srities teisės aktus, susijusius su kvapų valdymu, užtrauktų baudą asmenims nuo 500 iki 900 eurų, juridinių asmenų vadovams - nuo 1 400 iki 2 200 eurų, o kitiems atsakingiems asmenims - nuo 975 iki 1 600 eurų.

Baudos dar labiau didėtų už pakartotinį šio nusižengimo vykdymą.

Dar solidesnės sankcijos numatytos už sprendimo stabdyti ūkinę veiklą nevykdymą. Įmonėms, kurių ūkinei veiklai vykdyti nereikalingas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, už reikalavimo nevykdymą grės bauda nuo 10 000 iki 15 000 eurų. Tuo tarpu įmonėms, vykdančioms veiklą su taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimu ir nevykdančioms nurodymo, grės nuo 15 000 iki 20 000 eurų siekianti bauda.

Siūloma įtvirtinti bendrus reikalavimus kvapų taršos prevencijai

L. Jonauskas taip pat siekia įtvirtinti bendruosius reikalavimus ūkio subjektams dėl kvapų valdymo, kurie būtų patvirtinti Bendrosiose kvapų prevencijos ir valdymo taisyklėse. Kvapų prevencijos ir valdymo taisykles tvirtintų sveikatos apsaugos ministras. Jose būtų reikalavimai ūkio subjektams dėl kvapų prevencijos ir valdymo, privalomosios kvapų prevencijos, valdymo ir (ar) mažinimo priemonės, atsižvelgiant į jų ūkinės veiklos rūšį, mastą, vietos sąlygas ir kt.

Tikimasi, kad tokie sprendimai padės aiškiau reglamentuoti kvapų valdymą, griežtesnė atsakomybė pažeidėjams veiks labiau atgrasančiai, o institucijos greičiau reaguos į visuomenės skundus ir ūkio subjektų daromus pažeidimus.

Siūlomos įstatymo nuostatos, jei jos būtų priimtos, įsigaliotų 2027 metų liepos 1 d.

Daugiau informacijos:

Linas Jonauskas

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas

Mob. +370 636 600 09

El. p. [email protected]