Seimo narės G. Balčytytės pranešimas: siūlo Baudžiamajame kodekse įtvirtinti sabotažo nusikaltimą

Seimo narės G. Balčytytės pranešimas: siūlo Baudžiamajame kodekse įtvirtinti sabotažo nusikaltimą

2026m. kovo 4 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Reaguodama į augančias nacionalinio saugumo grėsmes ir vis dažnėjančius sabotažo atvejus Europoje, Seimo narė Giedrė Balčytytė registravo projektą, kuriuo siūloma papildyti Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą nauju straipsniu "Sabotažas".

Pasak Seimo narės G. Balčytytės, gyvename geopolitinėje realybėje, kurioje hibridinės grėsmės tampa kasdienybe. Strateginės infrastruktūros pažeidimai, kibernetinės atakos, fiziniai infrastruktūros sutrikdymai - tai jau vyksta. Europoje nuo rusijos karo Ukrainoje pradžios užfiksuota daugiau nei 150 sabotažo ir diversijos atvejų, pirmiausia siejamų su rusijos specialiųjų tarnybų veikimu. Tai sisteminis reiškinys.

Tarptautinių tyrimų duomenimis, per pastaruosius trejus metus Europoje užfiksuota daugiau nei 140 sabotažo ir diversijos atvejų, siejamų su priešiškų valstybių veikimu. Sabotažo grėsmės ypač aktualios Europos valstybėse, besiribojančiose su rusija ir baltarusija.

Šiuo metu Lietuvos teisėje sabotažo sąvoka nėra apibrėžta - tokio pobūdžio veikos vertinamos per teroristinio nusikaltimo prizmę. Pasak iniciatorės, tai kuria teisinio aiškumo stoką ir neatitinka konstitucinio principo, pagal kurį atsakomybė už konkrečią veiką turi būti aiškiai nustatyta įstatyme.

"Sabotažas nėra tapatus teroristiniam aktui. Tai nusikaltimas prieš valstybės strateginius interesus - jos nepriklausomybę, konstitucinę santvarką, kritinę infrastruktūrą. Turime turėti aiškią ir savarankišką teisinę normą, leidžiančią adekvačiai reaguoti į šias grėsmes", - teigia G. Balčytytė.

Pagal siūlomą reguliavimą, sabotažu būtų laikomas strateginę ar nacionaliniam saugumui svarbią reikšmę turinčių objektų, jų ryšio ar informacinių sistemų sunaikinimas, sugadinimas ar veiklos sutrikdymas, taip pat labai didelės turtinės žalos padarymas siekiant pakenkti Lietuvos Respublikos interesams. Už tokias veikas būtų numatoma laisvės atėmimo bausmė nuo 4 iki 10 metų, o veikiant užsienio valstybės ar jos organizacijos naudai - nuo 6 iki 12 metų. Griežtesnė atsakomybė būtų taikoma ir asmenims, kurie sabotažą įvykdytų neatlikdami ar netinkamai atlikdami pareigas.

Projektu taip pat siūloma koreguoti Žvalgybos įstatymą ir Kriminalinės žvalgybos įstatymą, suteikiant žvalgybos institucijoms įgaliojimus tirti naujai apibrėžtas sabotažo veikas.

Tikimasi, kad aiškus sabotažo kriminalizavimas sustiprins prevenciją, užkirs kelią teisinėms interpretacijų spragoms ir sustiprins valstybės gebėjimą ginti savo strateginius interesus. Pasak G. Balčytytės, tai taip pat svarbus signalas partneriams Europos Sąjungoje apie Lietuvos siekį nuosekliai stiprinti teisinį atsparumą hibridinėms grėsmėms.

Siūloma, kad įstatymas įsigaliotų nuo 2026 m. liepos 1 d., įstatymas bus teikiamas pavasario sesijoje.

Daugiau informacijos:

Seimo narė Giedrė Balčytytė

Tel. (0 5) 209 6713

El. p. [email protected]