K. Budrys Briuselyje: ekonominė priklausomybė nėra neutralus ekonominis reiškinys – ji gali būti panaudota kaip spaudimo ar agresijos priemonė. Europa privalo veikti ryžtingai

Birželio 4 d. užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys Briuselyje atidarė antrąjį Ekonominio saugumo forumą (Brussels Economic Security Forum) ir skaitė pagrindinį pranešimą, kuriame pabrėžė, jog šiandien ekonominė galia tampa esmine saugumo architektūros dalimi, o Europa turi išmokti ją strategiškai panaudoti.

Savo kalboje K. Budrys priminė Lietuvos istorines pamokas, kai ekonominiai instrumentai buvo naudojami politiniam spaudimui - nuo 1990 m. Rusijos ekonominės blokados iki 2021 m. Kinijos taikytų ekonominių priemonių. Ministro teigimu, šie pavyzdžiai aiškiai rodo, kad ekonominė priklausomybė gali būti paversta geopolitiniu ginklu.

"Šiandien pasaulis įžengė į geoekonominės konkurencijos laikotarpį, kuriame valstybės sąmoningai naudoja ekonomines priemones geopolitiniams tikslams pasiekti. Lietuva iš savo patirties labai getai žino, kokią grėsmę kelia priklausomybė nuo vieno tiekėjo, kurią jis gali panaudoti kaip politinio spaudimo įrankį. Priklausomybė nėra neutralus ekonominis reiškinys - ji gali būti panaudota kaip spaudimo ar net agresijos priemonė. Todėl Europa privalo veikti kryptingai: diversifikuoti tiekimo šaltinius, stiprinti savo pajėgumus ir nuosekliai mažinti pažeidžiamumą, kol jis dar nepaverstas ginklu", - sakė ministras.

Pasak K. Budrio, nuo 2023 m. pristatytos ES ekonominio saugumo strategijos Europa padarė pažangą, tačiau jos nepakanka. Ekonominis saugumas turi būti laikomas neatsiejama bendro saugumo dalimi ir tai turi būti aiškiai įtvirtinta būsimoje ES saugumo strategijoje.

Savo kalboje ministras taip pat išskyrė būtinybę integruoti gynybos ir ekonominę politiką, pažymėdamas, kad konfliktai yra pagrindinis geoekonominių pokyčių katalizatorius. Anot jo, Rusijos karas prieš Ukrainą privertė Europą imtis precedento neturinčių sprendimų, tačiau tokie sprendimai neturi būti daromi tik krizių akivaizdoje - Europa turi veikti iš anksto ir mažinti priklausomybes nuo geopolitinių konkurentų.

K. Budrio teigimu, didėjančios investicijos į gynybą turi būti vertinamos ne tik kaip būtinybė, bet ir kaip galimybė stiprinti Europos ekonomiką. Nuoseklus gynybos pramonės stiprinimas gali padidinti Europos derybinę galią, skatinti inovacijas ir kurti naujus pramonės ekosistemų masto efektus.

Ministras taip pat paragino spartinti Kapitalo rinkų sąjungos kūrimą ir mobilizuoti privataus kapitalo srautus. Pasak jo, be stiprios finansinės bazės Europa negalės išnaudoti savo technologinio potencialo, o investicijos į gynybą turi tapti varikliu platesniam ekonomikos augimui ir inovacijoms.

Baigdamas savo pranešimą ministras taip pat pabrėžė, jog Europa turi veikti ryžtingai siekdama užtikrinti patikimas tiekimo grandines, ypač kritinių žaliavų, puslaidininkių ir kitų strateginių sektorių srityse, bei stiprinti partnerystes su patikimais sąjungininkais. Tik mobilizavusi savo ekonominę galią ir veikdama kartu su partneriais Europa galės užtikrinti tvarią ir saugią ateities ekonominę tvarką.