Ministry of National Defence of the Republic of Lithuania

01/27/2026 | Press release | Distributed by Public on 01/27/2026 06:54

Poligonas Jurbarko rajone: strateginė būtinybė ir nauda gyventojams

K. Kavolėlio / KAM nuotr.

Seimas 2026 metų pavasarį priims sprendimą dėl Tauragės karinio poligono plėtros Jurbarko rajone. Tai strateginė būtinybė, susijusi su geopolitine situacija ir Lietuvos gynybos poreikiais.

Kodėl Lietuvos kariuomenei reikia daugiau vietos treniruotėms?

Poligono plėtros poreikis tiesiogiai susijęs su divizijos sukūrimu ir didėjančiu NATO sąjungininkų skaičiumi Lietuvoje. Paprastai kalbant, divizijos pilnas operacinis pajėgumas nėra galimas, jeigu vienetai neturi kur treniruotis - lygiai tas pats galioja ir sąjungininkų buvimui Lietuvoje, kadangi viena iš esminių jų buvimo sąlygų yra realių treniruočių galimybių sudarymas.

Tauragės poligono plėtra į Jurbarko rajoną padės patenkinti augančius rezervo karių rengimo poreikius, o tai kritiškai svarbu bendram šalies gynybiniam pasirengimui ir parengties lygio išlaikymui. Tai sumažins esamų teritorijų apkrovą ir užtikrins efektyvesnį pratybų grafiką.

Nors kartais teigiama, kad kaimyninėse šalyse poligonų yra mažiau, Latvija ir Estija turi didesnius mokymo laukus pagal šalies plotą, nors jų kariuomenės yra kur kas mažesnės nei Lietuvos.

Geopolitinė būtinybė

2014 metais prasidėjusi Rusijos agresija prieš Ukrainą peraugo į didžiausią invaziją nuo Antrojo pasaulinio karo ir atskleidė realias grėsmes regionui. Lietuva turi 700 km sieną su Baltarusija ir 300 km su Rusija.

Didžiausi Lietuvos kariniai poligonai išdėstyti aplink valstybės perimetrą - Pabradė, Rūdninkai, Tauragė ir būsimas poligonas Pietų Lietuvoje, Kapčiamiesčio apylinkėse. Toks poligonų išdėstymas leidžia sumažinti Lietuvos pažeidžiamumą ir užtikrinti strategiškai svarbių teritorijų gynybą.

Kokia veikla vyks naujame poligone

Tauragės karinio poligono paskirtis yra apibrėžta įstatymu ir nėra keičiama. Šioje teritorijoje ir toliau bus rengiamos Lietuvos kariuomenės karinių vienetų bei NATO sąjungininkų manevravimo ir taktinio judėjimo pratybos. Jų metu bus naudojamos tik imitacinės priemonės ir šaudmenys. Kovinio šaudymo pratybos nebus vykdomos, šaudyklos nebus įrengiamos.

Naująją poligono teritoriją Jurbarko rajone sudarys tik valstybiniai miškai - privatūs sklypai į poligono ribas nepatenka.

Aplinkosauga - prioritetas

Lietuvos kariuomenės poligonai taip pat yra ir erdvės, kuriose nuosekliai įgyvendinami aplinkos apsaugos bei gamtos išsaugojimo reikalavimai. Karinis rengimas šiose teritorijose vykdomas atsakingai, gynybos poreikius derinant su aplinkosaugos principais.

Visuose Lietuvos kariuomenės poligonuose veikla organizuojama laikantis galiojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų, aplinkosauginių normų bei tarptautinių įsipareigojimų. Prieš planuojant ir vykdant karines pratybas atliekami poveikio aplinkai vertinimai, įvertinamos galimos rizikos gamtai, numatomos prevencinės ir kompensacinės priemonės.

Ypatingas dėmesys skiriamas saugomoms teritorijoms, biologinei įvairovei ir natūralioms buveinėms. Karinių pratybų metu ribojamas judėjimas jautriose vietose, atsižvelgiama į paukščių perėjimo, gyvūnų migracijos laikotarpius, taikomi sezoniniai veiklos apribojimai. Kai kuriose poligonų teritorijose netgi susiformuoja vertingos natūralios buveinės, kurios dėl ribotos žmogaus veiklos išlieka mažai paveiktos.

Lietuvos kariuomenė taip pat įgyvendina nuolatinę aplinkos būklės stebėseną: atliekami dirvožemio, vandens ir augalijos tyrimai, stebimi galimi taršos šaltiniai, reguliariai tvarkomos pratybų metu paveiktos teritorijos. Pasibaigus intensyvioms pratyboms, teritorijos atkuriamos - surenkamos atliekos, šalinami galimi pavojingi likučiai, vykdomi pažeistos aplinkos atkūrimo darbai.

Svarbią vietą užima ir bendradarbiavimas su aplinkosaugos institucijomis, savivaldybėmis bei mokslininkais. Keitimasis informacija ir ekspertinėmis žiniomis leidžia užtikrinti, kad karinė veikla būtų vykdoma atsakingai ir skaidriai, o aplinkos apsaugos sprendimai - pagrįsti moksliniais duomenimis.

Lietuvos kariuomenė siekia, kad nacionalinio saugumo stiprinimas būtų neatsiejamas nuo atsakomybės už aplinką. Poligonų veikla planuojama taip, kad būtų išsaugota gamta, užtikrintas tvarus teritorijų naudojimas ir sudarytos sąlygos ateities kartoms.

Poligono veikimo metu tam tikrų nepatogumų tikėtinai gali patirti tiek kariai, tiek vietiniai gyventojai, tačiau nepatogumai bus laikini ir ganėtinai trumpi. Gyventojai matys karinės technikos judėjimą į poligoną ir iš jo, tačiau jis nebus nuolatinis, ribojantis įprastą kelių naudojimą.

Gyventojų sąmoningumas ir daromi kompromisai - svarbus indėlis į saugesnę Lietuvą, kurį valstybė itin vertina.

Teritorijos prieinamumas gyventojams

Poligonas nėra uždara karinė teritorija. Kai pratybos nevyks, jame bus galima lankytis, grybauti, uogauti ir poilsiauti vadovautis lankymosi taisyklėmis, kurios bus skelbiamos informaciniuose stenduose.

Medžiojamųjų gyvūnų populiacijos gausos reguliavimas (medžioklė) bus leidžiamas vadovaujantis suderintu grafiku su poligono vadovybe, siekiant užtikrinti maksimalų saugumą.

Informavimo sistema

Kaip ir iki šiol, gyventojai apie visas planuojamas pratybas bus informuojami iš anksto. Pratybų grafikai ir toliau bus skelbiami informaciniuose stenduose prie pagrindinių įeigų į poligono teritoriją, taip pat teikiami savivaldybės administracijai ir Valstybinių miškų urėdijai. Informacija bus nuolat atnaujinama.

Lankymosi kariniuose poligonuose ir karinio mokymo teritorijose taisyklės taip pat bus skelbiamos informaciniuose stenduose prie poligono, kad gyventojai žinotų, kaip saugiai elgtis teritorijoje.

Finansinė nauda savivaldybėms su poligonams

Savivaldybėms su poligonais kasmet bus skiriama tiesioginė gynybos biudžeto dalis, proporcinga karinių teritorijų dydžiui.

Socialinei ir inžinerinei infrastruktūrai numatoma skirti 0,3-0,5 proc. nuo gynybai skiriamo BVP procento. Kelių remontui ir susisiekimui su poligono teritorijomis iš Krašto apsaugos ministerijos biudžeto bus skiriama iki 5 mln. eurų per metus. Taip pat numatomas sveikatos priežiūros sektoriaus stiprinimas ir investicijų pritraukimas.

Iki 2030 metų savivaldybėms su poligonais kasmet planuojama skirti 25 mln. eurų Civilinės saugos stiprinimo programai, įskaitant kritinės infrastruktūros apsaugą. Mobilizacijos pareigūnų funkcijoms stiprinti bus skiriama iki 5 mln. eurų.

Pilietinio pasipriešinimo mokymams numatoma ne mažiau kaip 150 tūkst. eurų, o jaunųjų šaulių būreliams bei Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursui mokyklose - ne mažiau kaip 1,3 mln. eurų.

Savivaldybėse su poligonais taip pat bus steigiami visuotinės gynybos centrai ir stiprinama kibernetinė sauga. Tai reikš papildomas darbo vietas ir kompetencijų ugdymo galimybes vietos bendruomenėse.

Saugumo garantijos ateičiai

Tauragės poligono plėtra Jurbarko rajone yra ilgalaikė investicija į Lietuvos ir NATO Rytų flango saugumą. Tai užtikrins, kad mūsų šalis galės tinkamai rengti savo kariuomenę ir priimti NATO sąjungininkus, kurie, reikalui esant, gins Lietuvos nepriklausomybę ir teritorijos vientisumą.

Atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus rasite https://kam.lt/informacija-apie-taurages-karini-poligona/

Atsakymų neradus, gyventojai gali kreiptis el. paštu [email protected]

D.U.K.

TAURAGĖS KARINIO POLIGONO KLAUSIMAI IR ATSAKYMAI

BENDROJI INFORMACIJA

1. Kas yra karinis poligonas?

Karinis poligonas - tai Krašto apsaugos ministerijos valdoma specialios paskirties teritorija, skirta visapusiškam karių rengimui.

2. Kodėl Lietuvai reikia poligonų?

Stipri Lietuvos kariuomenė yra būtina sąlyga saugiai ir atspariai valstybei. Geopolitinė situacija, kai Rusija kelia grėsmę Lietuvos ir visos Europos saugumui, verčia Lietuvą sparčiai stiprinti savo gynybinius pajėgumus. Lietuvos kariuomenei šiuo metu priklauso devyni kariniai poligonai, tačiau jų nebepakanka. Lietuvos kariuomenės modernizacija, steigiami nauji vienetai ir augantis NATO sąjungininkų karių skaičius reikalauja daugiau infrastruktūros karių treniruotėms. Naujo poligono įsteigimas būtinas, siekiant iki 2030 metų išvystyti Lietuvos nacionalinę diviziją. Tai ilgalaikė investicija į mūsų šalies saugumą, kuri tarnaus dešimtmečius.

3. Kiek šiuo metu Lietuvoje yra karinių poligonų?

Šiuo metu Lietuvos kariuomenei priklauso devyni kariniai poligonai: Pabradės, Gaižiūnų, Kazlų Rūdos, Kairių, Rokų, Pagudonės, Šilalės, Tauragės ir Rūdninkų.

4. Kodėl būtina išplėsti Tauragės poligoną?

Treniruočių vietos nebeužtenka augančiai Lietuvos kariuomenei ir NATO sąjungininkams. Naujas poligonas yra esminis elementas įgyvendinant NATO įsipareigojimus ir vystant nacionalinę diviziją iki 2030 metų. Rusijos grėsmė reikalauja realių gynybinių pajėgumų, o ne simbolinių veiksmų.

5. Ar taip neskatiname dar didesnio konflikto su Rusija?

Rusija yra tikrasis agresorius, kuris vykdo karą prieš Ukrainą ir kelia grėsmę visai Europai. Lietuvos gynybos stiprinimas yra atsakas į realią grėsmę, o ne provokacija. Stipri gynyba atgraso nuo agresijos - tai patvirtina NATO kolektyvinės gynybos principas. Jei Lietuva nestiprins savo gynybos, jai iškils dar didesnė grėsmė. Kitų valstybių kaltinimai karo kurstymu yra Rusijos "dūmų uždanga" savo agresijai pateisinti.

6. Ar keisis Tauragės poligono paskirtis?

Tauragės poligono paskirtis nesikeis - tai įtvirtinta įstatymu. Tauragės poligone ir toliau vyks tik Lietuvos kariuomenės karinės technikos manevravimo ir taktinio judėjimo pratybos. Karinė technika ir ginklai šiame poligone bus naudojami tik su imitacinėmis priemonėmis. Kovinis šaudymas poligono teritorijoje nevyks.

VIETOS PASIRINKIMAS

7. Kodėl Tauragės poligono teritorija plečiama būtent į Jurbarko rajoną?

Teritorija Jurbarko rajono savivaldybėje pasirinkta vadovaujantis aiškiais kriterijais. Pagrindinis kriterijus - mažiausias gyventojų skaičius.

8. Kas priėmė sprendimą dėl poligono plėtimo?

Teritorijas vertino Lietuvos kariuomenė kartu su Aplinkos ministerija, Nacionaline žemės tarnyba, Valstybine saugomų teritorijų tarnyba ir Valstybinių miškų urėdija. Siūlymą svarstė Valstybės gynimo taryba, kurios sudėtyje yra Prezidentas (tarybos pirmininkas ir vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas), Ministras Pirmininkas, Seimo Pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas. Galutinį sprendimą steigti Tauragės poligoną 2024 m. priėmė demokratiškai išrinkti Seimo nariai, priėmę specialųjį įstatymą.

Svarbu akcentuoti, kad sprendimas dėl Tauragės poligono išplėtimo į Jurbarko rajoną nėra priimtas.

9. Ar keisis poligono ribos Tauragės rajone?

Tauragės poligono ribos Tauragės rajone išliktų nepakitusios.

10. Ar plečiant Tauragės poligoną buvo atsižvelgta į gyventojų nuomonę?

Svarbu akcentuoti, kad sprendimas dar nėra priimtas.

Visiems gyventojų išsakytiems nuogąstavimams ieškoma kompromisų ir bandoma paaiškinti realią situaciją. Su savivalda ir vietos bendruomenėmis kalbamės prieš priimant bet kokius sprendimus.

11. Kiek gyventojų, sodybų ir privačių sklypų patenka į poligono teritoriją?

Į poligono plėtros teritoriją privatūs sklypai nepatenka. Visa žemė yra valstybiniai miškai.

12. Kokie buvo pagrindiniai kriterijai pasirinkus plėsti Tauragės poligoną į Jurbarko rajono teritoriją?

Pagrindinis kriterijus buvo kuo mažesnis privataus turto kiekis ir gyventojų skaičius.

13. Kuo Tauragės poligono išplėtimas svarbus Lietuvos kariuomenei?

Tai sumažintų esamų teritorijų apkrovą ir užtikrintų efektyvesnį pratybų grafiką. Be to, Tauragės poligonas padėtų patenkinti augančius rezervo karių rengimo poreikius, kas yra kritiškai svarbu bendram šalies gynybiniam pasirengimui ir parengties lygio išlaikymui.

PRATYBOS IR KARINĖ VEIKLA

14. Kokios pratybos vyks Tauragės kariniame poligone?

Tauragės kariniame poligone vyks Lietuvos kariuomenės karių pratybos ir kariniai mokymai. Didesnio masto pratybos šiame poligone vyktų apie 5 kartus per metus ir truktų iki 10 dienų, o aktyvūs veiksmai būtų ganėtinai trumpi. Mažesnės apimties pratybos vyktų nuolat.

15. Kiek vienu metu poligone treniruosis karių? Ar jie bus tik Lietuvos ar visų NATO valstybių kariai?

Kuopos dydžio Tauragės poligone vienu metu galėtų treniruotis keli šimtai Lietuvos ir NATO sąjungininkų karių.

16. Ar Jurbarke bus Lietuvos kariuomenės padalinys, t. y. ar bus karių, kurie gyvens ir dirbs nuolat?

Poligone bus įrengiami tik pavieniai statiniai - karinis miestelis šiame kariniame poligone statomas nebus.

17. Ar poligone treniruosis tik profesionalūs kariai ar ir šauktiniai?

Poligone treniruosis įvairūs Lietuvos kariuomenės padaliniai - tiek profesionalūs kariai, tiek šauktiniai, tiek rezervo kariai. Taip pat treniruotis galės Lietuvos šaulių sąjunga, o tai skatins regiono gyventojų pilietiškumą ir sąmoningumą.

18. Ar kariai atvyks tik trumpalaikėms pratyboms? Ar atvyks ilgesniam laikui su šeimomis?

Kariai atvyks pratyboms ir mokymams. Kadangi karinis miestelis nebus statomas, ilgalaikis apgyvendinimas su šeimomis nėra numatomas.

19. Kaip dažnai pratybos vyks? Ar bus šaudoma?

Karinė technika ir ginklai Tauragės poligone bus naudojami tik su imitacinėmis priemonėmis. Šaudyklų poligono teritorijoje nebus, o kovinis šaudymas nevyks.

Didesnio masto pratybos šiame poligone vyktų apie 5 kartus per metus ir truktų iki 10 dienų, o aktyvūs veiksmai būtų ganėtinai trumpi. Mažesnės apimties pratybos vyktų nuolat.

20. Ar netoliese yra kitų karinės paskirties objektų?

Netoli LDK Kęstučio pėstininkų bataliono Jurbarko rajone yra Jūravos šaudykla. Ji veiks įprastu grafiku.

21. Ar poligono teritorijoje nuolat bus karių (administracija)?

Taip, poligono teritorijoje nuolat bus karinis personalas, atsakingas už poligono priežiūrą.

22. Ar bus skelbiami pratybų grafikai? Kur gyventojai juos galės surasti?

Pratybų grafikai bus skelbiami informaciniuose stenduose prie poligono, taip pat savivaldybės internetinėje svetainėje. Informacija bus nuolat atnaujinama.

23. Ar bus vykdomos pratybos nakties metu?

Lietuvos kariuomenės ir sąjungininkų pratybos nakties metu vyksta gerokai rečiau.

24. Kaip bus užtikrinta, kad pašaliniai asmenys netyčia nepatektų į pavojingas zonas?

Poligonas nebus aptvertas tvora, tačiau bus pažymėtas įspėjamaisiais ženklais (stulpais su informacija "Poligono teritorija" ir / arba "Pavojingos teritorijos riba").

Bus įrengti informaciniai stendai su lankymosi kariniame poligone taisyklėmis, atsakomybe už taisyklių nesilaikymą ir kontaktine informacija.

Pratybų metu bus ribojamas eismas poligono teritorijoje, tačiau bus užtikrintas susisiekimas kitais keliais.

KOMPENSACIJOS IR TURTAS

25. Kaip bus sprendžiami ginčai su gyventojais?

Jeigu kiltų ginčų, jie bus sprendžiami dialogo būdu ir ieškant kompromisų. Prieš priimant sprendimus vyks susitikimai su bendruomene, kuriuose bus išklausomi gyventojų lūkesčiai.

Jei nepavyksta susitarti dėl kompensacijos dydžio, gyventojai gali kreiptis į teismą - turto vertinimą atlieka nepriklausomi vertintojai pagal rinkos kainas, o tai užtikrina objektyvumą.

26. Kas bus daroma su privačiais sklypais, įeinančiais į poligono teritoriją?

Į poligono plėtros teritoriją privatūs sklypai nepatenka.

27. Ar bus atlyginama moralinė žala?

Ne, moralinė žala pagal dabartinę teisinę praktiką nėra kompensuojama.

Gyventojų daromi kompromisai - svarbus indėlis į saugesnę Lietuvą, kurį valstybė itin vertina. Valstybė užtikrins, kad materialinė kompensacija būtų teisinga ir atspindėtų tikrąją turto vertę, o investicijos į regiono infrastruktūrą ir naujos ekonominės galimybės prisidės prie bendruomenės gerovės.

28. Ar bus mokamos kompensacijos dėl keliamo triukšmo?

Pagal dabartinę teisinę praktiką, kompensacijos dėl keliamo triukšmo nėra mokamos. Triukšmo valdymo įstatymo nuostatos kariniams poligonams netaikomos.

29. Ar bus keičiama žemės sklypų paskirtis?

Taip, žemės naudojimo paskirtis bus keičiama į kitos paskirties žemę ir nustatomas naudojimo būdas - teritorija bus skirta krašto apsaugos tikslams pagal specialaus įstatymo nuostatas.

NAUDA BENDRUOMENEI

30. Kaip poligono išplėtimas pagerins Jurbarko rajono ir apylinkių gyventojų buitį?

Lėšos nukreipiamos į infrastruktūrą: kelius, vandentiekius, elektros tinklus. Poligono vystymui reikalingi darbuotojai - atsiranda naujų darbo vietų teritorijų priežiūrai, apgyvendinimo paslaugoms. Gerės kelių būklė ne tik prie poligono, bet ir privažiuojamieji keliai. Pabradės ir Ruklos patirtis rodo, kad ten, kur kuriasi kariuomenės daliniai, auga vietos ekonomika, atsiranda naujų verslo galimybių, stiprėja bendruomeniškumas per bendrus renginius su kariuomene.

31. Kokią konkrečią finansinę naudą gaus Jurbarko rajono savivaldybė, išplėtus Tauragės poligoną?

Tai pirmas kartas per 35 metus, kai savivaldybėms su poligonais kasmet skiriama tiesioginė dalis gynybos biudžeto proporcingai pagal karinių teritorijų dydį. Lazdijų rajono ir kitoms savivaldybėms su poligonais socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtrai planuojama skirti 0,3-0,5 procento nuo tais metais skirto BVP procento gynybai. Be to, vietinės reikšmės kelių remonto darbams, užtikrinant susisiekimą su karinio poligono teritorijomis, bus skiriama dalis iš Krašto apsaugos ministerijos biudžete numatytų iki 5 milijonų eurų per metus. Šios lėšos bus skiriamos infrastruktūrai, kuri tarnaus tiek karinėms, tiek civilinėms reikmėms.

32. Kokią kitą naudą, be infrastruktūros investicijų, gaus Jurbarko rajono gyventojai?

Be tiesioginių infrastruktūros investicijų, savivaldybės su poligonais gaus išplėstą paramą civilinės gynybos srityje. Iki 2030 metų savivaldybėms su poligonais kasmet planuojama skirti po 25 milijonus eurų Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programos priemonėms savivaldybėse įgyvendinti, įskaitant kritinės svarbos infrastruktūros objektų apsaugą. Savivaldybių mobilizacijos pareigūnų funkcijoms ir pasirengimui stiprinti bus skiriama iki 5 milijonų eurų. Gyventojai turės galimybę dalyvauti pilietinio pasipriešinimo mokymuose, mokyklose bus plečiami jaunųjų šaulių būreliai, steigiami visuotinės gynybos centrai. Bus stiprinamos savivaldybių kibernetinė sauga ir atsparumas. Visa tai didins bendruomenės saugumą, pilietiškumą ir pasirengimą krizinėms situacijoms.

33. Kokie yra teigiami aspektai remiantis kitų rajonų patirtimi?

Net 89 procentai Lietuvos gyventojų teigia, kad kariuomenės veikla jiems nekelia nepatogumų. Pabradės ir Ruklos patirtis rodo konkrečią naudą: atnaujinta infrastruktūra, naujos darbo vietos, ekonomikos augimas regione, bendri renginiai su kariuomene, Lietuvos šaulių sąjungos treniruočių galimybės. Savivaldybės gauna investicijas į kelius, inžinerinius tinklus ir viešąją infrastruktūrą, kuri naudinga visiems gyventojams. Poligonai atveria naujas bendrystės formas tarp kariuomenės ir vietos žmonių.

34. Kokią ekonominę naudą duoda kariniai daliniai?

Tarptautiniai tyrimai iš JAV ir Latvijos aiškiai rodo, kad kariniai poligonai tampa tikrais regionų ekonomikos varikliais. Latvijos Ādaži savivaldybėje, kurioje gyvena apie 23 600 gyventojų (panašiai kaip Kėdainiuose), per vos penkerius metus po NATO pajėgų atvykimo 2017 metais atsirado 2 700 naujų darbo vietų - nuo 6 600 iki 9 330 dirbančiųjų.

JAV prestižinės RAND korporacijos tyrimai Kanzaso valstijoje (2,9 mln. gyventojų - beveik kaip Lietuvoje) atskleidė, kad kiekvienas tiesiogiai išleistas doleris palaiko beveik 4 dolerių vertės papildomą ekonominę veiklą. Kariuomenės 1,31 mlrd. dolerių metinės išlaidos sukūrė dar 3,92 mlrd. dolerių ekonominę veiklą - iš viso 5,23 mlrd. dolerių poveikį. Svarbiausia, kad 47 878 tiesioginės karinės darbo vietos palaikė beveik tiek pat - 41 033 civilines darbo vietas privačiame sektoriuje.

Lietuvos duomenys patvirtina šią tendenciją - 2023 metais apskritys su kariniais poligonais pasiekė 20,8 tūkst. eurų BVP vienam gyventojui, tuo tarpu apskritys be poligonų - tik 16,2 tūkst. eurų. Skirtingai nuo gamyklų ar įmonių, kurios gali išsikraustyti, kariniai objektai lieka dešimtmečiams, suteikdami regionams stabilumo garantiją.

35. Kokie galimi neigiami aspektai remiantis kitų rajonų patirtimi?

Nors kovinis šaudymas nevyks, pratybų metu kartais būna triukšmo. Didesnio masto pratybos šiame poligone vyktų apie 5 kartus per metus ir truktų iki 10 dienų, o aktyvūs veiksmai būtų ganėtinai trumpi, todėl nepatogumai laikini. Gyventojai matys karinės technikos judėjimą į poligoną ir iš jo, nors tai nebus nuolatinis judėjimas, kuris ribotų įprastą kelių naudojimą.

36. Kokia bus ekonominė nauda Jurbarko rajonui?

Poligono teritorijos priežiūrai ir vykdomai karinei veiklai reikės paslaugų iš privataus sektoriaus - tai naudinga vietiniam verslui. Tikėtina, kad atsiras galimybių maitinimo, apgyvendinimo, transporto, techninės priežiūros ir kitų paslaugų teikėjams.

37. Ar bus sudarytos pirmumo galimybės vietiniams teikti paslaugas (pvz. maitinimo)?

Ne, Lietuvos kariuomenė vykdo centralizuotus viešuosius pirkimus, tačiau vykstant pratyboms kariai naudosis vietos verslo paslaugomis.

INFRASTRUKTŪRA IR KELIAI

38. Kokios investicijos planuojamos į Jurbarko rajoną? Kurie keliai bus remontuojami, ar bus tiesiamų naujų? Ar bus investuojama į vandentvarką?

Bus modernizuojami ne tik vidinio poligono kelių tinklai, bet ir privažiuojamieji keliai iki jo. Į karinio poligono teritoriją patenkantys vietinės reikšmės keliai bus perduoti Lietuvos kariuomenei, ji bus atsakinga už jų priežiūrą. Savivaldybėms kasmet bus skiriama dalis gynybos biudžeto proporcingai pagal karinių teritorijų dydį. Šios lėšos bus nukreiptos į infrastruktūrą, kuri tarnaus ir civilinėms, ir karinėms reikmėms: kelius, vandentiekius, elektros tinklus.

39. Kokia numatyta infrastruktūros plėtra? Ar bus tvarkomi ar tiesiami nauji keliai, inžineriniai tinklai? Jeigu ne, kas bus naudinga visai savivaldybei?

Infrastruktūros plėtra apims ne tik Jurbarko rajono apylinkes. Pagal Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos savivaldybių asociacijos susitarimą, savivaldybėms su poligonais kasmet skiriama dalis gynybos biudžeto. Lėšos skiriamos infrastruktūrai, kuri tarnauja tiek civilinėms, tiek karinėms reikmėms. Konkretūs prioritetai - kurie keliai bus remontuojami, ar bus investuojama į vandentvarką ar kitas sritis - bus sprendžiami savivaldybių pagal jų poreikius ir prioritetus.

40. Ar karinė technika vietos žmonėms trukdys eismui?

Gyventojai matys karinių vienetų judėjimą į karinį poligoną ir iš jo, bet tai nebus nuolatinis karinės technikos judėjimas apgyvendintose teritorijose ar civiliniuose keliuose, kuris ribotų įprastą kelių naudojimą gyventojų reikmėms.

41. Kas bus su karinio poligono teritorijoje esančiais keliais?

Vietos gyventojai turės geresnį susisiekimą, nes planuojama modernizuoti ne tik vidinio poligono kelių tinklą, bet ir privažiuojamuosius kelius iki jo. Į karinio poligono teritoriją patenkantys vietinės reikšmės keliai bus perduoti Lietuvos kariuomenei, ji bus atsakinga už šių kelių priežiūrą. Taip pat bus nustatomi kelio servitutai keliams, kad visuomenė galėtų jais naudotis. Pratybų metu bus ribojamas eismas poligono teritorijoje, tačiau bus užtikrintas susisiekimas kitais keliais.

42. Kokie bus kelių, esančių už Lietuvos kariuomenei priklausančios poligono teritorijos, tvarkymo (rekonstravimo) finansavimo šaltiniai?

Valstybei priklausančius kelius valdo ir prižiūri AB "Via Lietuva".

Yra įprasta, jog Lietuvos kariuomenė pratybų metu ir joms pasibaigus, pasitelkdama kariniuose poligonuose turimą inžinerinę karinę techniką, tvarko pažeistus žvyro dangos kelių ruožus, stengdamasi nesukelti nepatogumų vietos gyventojams.

Vietinės reikšmės kelių objektams, vedantiems į krašto apsaugos sistemos objektus arba būtiniems priimančiosios šalies paramos poreikiui užtikrinti, gali būti naudojamas finansavimas Krašto apsaugos ministerijai skiriamų lėšų vietinės reikšmės keliams. Prireikus, tokie keliai bus tvarkomi pagal nustatytus prioritetus.

APLINKOSAUGA IR GAMTA

43. Ar yra atliktas poveikio aplinkai vertinimas?

Plečiant Tauragės poligoną, poveikio aplinkai vertinimas nėra atliekamas, nes jis nėra privalomas. Lietuvos kariuomenė užtikrina minimalų poveikį aplinkai - stebi poligono teritorijoje esančių saugomų vietovių būklę ir imasi veiksmų, kad neišvengiamas neigiamas poveikis saugomoms teritorijoms būtų kompensuojamas įsteigiant lygiavertes saugomas teritorijas kitose vietose.

44. Kokie draustiniai ar kultūros vertybės pateko į jau įsteigto Tauragės poligono teritoriją? Kaip užtikrinama jų apsauga?

Tauragės poligono teritorija (iki išplėtimo) buvo suformuota taip, kad į ją draustiniai nepatenka. Poligone teritorijoje yra viena kultūros vertybė - Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės sienos atkarpa. Teritorijoje karinio mokymo veikla nevykdoma, taip užtikrinant jos apsaugą.

45. Kokie draustiniai ir kultūros vertybės patenka į planuojamo plėsti poligono teritoriją? Kaip bus užtikrinta jų apsauga?

Į poligono plėtros teritoriją patenka Kaskalnio geomorfologinis draustinis ir kultūros vertybės objektas LDK valstybės sienos atkarpa.

Visa veikla bus vykdoma taip, kad būtų užtikrinta maksimali saugomų gamtos teritorijų apsauga. Jei būtų padaryta žala saugomoms teritorijoms, bus įsteigiamos lygiavertės saugomos teritorijos kitose vietose.

46. Kaip bus tvarkoma atliekos, tarša, vandens ir oro kokybė?

Visa veikla poligone vykdoma pagal griežtus aplinkosaugos reikalavimus ir NATO standartus, kurie reikalauja minimizuoti poveikį aplinkai. Moderniose kariuomenėse, įskaitant Lietuvos, taikomos aplinkosaugos priemonės: žalioji infrastruktūra, atsinaujinantys energijos šaltiniai, gamtos apsaugos protokolai.

47. Kaip derinamas nacionalinis saugumas su aplinkosauga?

Nacionalinis saugumas ir aplinkosauga nėra priešpriešos - abu tikslai svarbūs darniai valstybės ateičiai. NATO standartai reikalauja minimizuoti poveikį aplinkai. Be saugios valstybės neįmanomas ir darnus gamtos vystymasis. Poligono teritorijoje visa veikla bus vykdoma pagal griežtus aplinkosaugos reikalavimus.

Išplėtus Tauragės poligoną, Lietuvos kariuomenė įsipareigoja sutvarkyti pesticidais užterštą plotą Jurbarko rajone.

48. Ar poligonui reikalingoje teritorijoje bus kertami miškai? Koks planuojamas iškirsti plotas?

Tauragės poligone nenumatomi plyni miško kirtimai. Jeigu ateityje būtų vykdomas miško kirtimas, skirtas karinės technikos pravažumui ir manevravimui, kirtimai neviršytų 15 procentų bendro poligono teritorijos ploto - tai įtvirtina įstatymas.

49. Ar bus atsižvelgta į gyvūnų susitelkimo vietas? Saugomus augalus ar paukščius, jei tokių yra?

Visa veikla bus vykdoma taip, kad būtų užtikrinta maksimali saugomų gamtos teritorijų apsauga. Jei būtų padaryta žala saugomoms teritorijoms, bus įsteigiamos lygiavertės saugomos teritorijos kitose vietose. Kompleksinę miškų ūkio veiklą vykdys Valstybinių miškų urėdija pagal griežtus aplinkosaugos reikalavimus.

50. Kaip būtų kompensuojama gamtai padaryta žala?

Jei būtų padaryta žala saugomoms teritorijoms, bus įsteigiamos lygiavertės saugomos teritorijos kitose vietose. Visa veikla poligone bus vykdoma pagal griežtus aplinkosaugos reikalavimus ir NATO standartus.

GYVENTOJŲ TEISĖS

51. Kas ir kokiomis sąlygomis išduos leidimus patekimui į teritoriją, jeigu jie bus reikalingi?

Gyventojų lankymasis karinio poligono teritorijoje nėra draudžiamas, tačiau reikia vadovautis lankymosi taisyklėmis, kurios bus skelbiamos informaciniuose stenduose prie poligono. Poligonas nebus aptvertas tvora, bet bus pažymėtas įspėjamaisiais ženklais. Pratybų metu eismas bus ribojamas, bet užtikrinamas susisiekimas kitais keliais.

52. Ar gyventojai galės patekti į karinio poligono teritoriją?

Taip, gyventojų lankymasis karinio poligono teritorijoje nėra draudžiamas, tačiau jie turi vadovautis lankymosi kariniuose poligonuose ir karinio mokymo teritorijose taisyklių. Jos bus skelbiamos informaciniuose stenduose prie poligono. Šis poligonas nebus visiškai uždara karinė teritorija, todėl, kai nevyks mokymai, jame bus galima lankytis, grybauti, uogauti ir poilsiauti.

53. Ar gyventojai galės grybauti, uogauti poligono teritorijoje?

Taip, gyventojų lankymasis, grybavimas ir uogavimas nedraudžiamas, kai nevyks pratybos. Reikės vadovautis lankymosi karinio poligono teritorijoje taisyklėmis, kurios bus skelbiamos informaciniuose stenduose. Tai nėra uždara karinė teritorija.

54. Ar poligono teritorijoje yra verslų, kurie nukentės dėl poligonų išplėtimo į Jurbarko rajoną?

Verslas galės netrukdomai tęsti veiklą. Tai rodo Pabradės poligono patirtis, kur Žeimenos upė, tekanti per poligoną, toliau sėkmingai naudojama baidarių verslui.

MEDŽIOKLĖ

55. Ar leidžiama medžioti kariniuose poligonuose?

Taip, leidžiama. Medžioklė vyksta poligono karinio viršininko nustatytu grafiku, kai nevyksta pratybos ar mokymai.

56. Kaip dėl medžiotojų ir jų turimų medžioklės plotų, ar jie išliks tie patys?

Medžioklė nėra uždrausta, kaip ir kituose kariniuose poligonuose. Medžiotojai galės veikti savo buvusioje teritorijoje, o ne visame poligone, laikydamiesi visų įprastų medžioklės taisyklių ir terminų.

57. Kokiomis sąlygomis bus galima medžioti, jeigu tai išvis bus galima?

Medžioklė bus galima karinio viršininko patvirtintais laikais ir tose teritorijose, kurios priklausė medžiotojams iki poligono įkūrimo. Poligone sumedžioti limituojamų rūšių gyvūnai bus skaičiuojami į tą patį bendrą limitą, kuris galioja medžiotojo visam naudojamam plotui. Papildomų limitų nebus skiriama - populiacijos reguliavimas vyks pagal tas pačias taisykles kaip visoje Lietuvoje.

58. Ar nebus išmedžioti per daug gyvūnų?

Ne, poligone sumedžioti limituojamų rūšių gyvūnai skaičiuojami į tą patį bendrą limitą, kuris galioja medžiotojo visam naudojamam plotui. Papildomų limitų nebus skiriama - populiacijos reguliavimas vyksta pagal tas pačias taisykles kaip visoje Lietuvoje.

POLIGONO VYSTYMAS

59. Kaip vyks karinio poligono steigimo darbai?

Karinis poligonas yra išplečiamas specialiuoju įstatymu. Karinis poligonas Jurbarko rajone bus pradedamas vystyti iš karto, kai tik jis bus įsteigtas teisės aktų nustatyta tvarka. Tauragės poligono išplėtimas nėra vien tik Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės projektas - į jo vystymą taip pat yra įsitraukusios Aplinkos, Susisiekimo ministerijos ir kitos valstybės institucijos.

60. Kokie statiniai bus įrengiami kariniame poligone? Koks plotas bus užstatomas?

Poligone būtų statomi tik pavieniai statiniai: šaudyklos, taktinio mokymo aikštelės, taikinių sistemos, administraciniai pastatai. Karinis miestelis šiame kariniame poligone statomas nebus.

61. Ar bus nustatytos karinio poligono apsaugos zonos? Jei taip, kokio dydžio? Kokia veikla būtų ribojama?

Taip, Tauragės karinio poligono apsaugos zona apims 100 metrų pločio žemės juostą nuo poligono sklypo ribos. Šioje apsaugos zonoje statybos ar statinių rekonstrukcija ar kita veikla, kuri numatyta Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, yra galima gavus Krašto apsaugos ministerijos pritarimą.

62. Ar poligono teritorija bus aptverta?

Tauragės poligonas nebus aptvertas tvora, tačiau jis bus pažymėtas įspėjamaisiais ženklais (stulpais su informacija "Poligono teritorija" ir/arba "Pavojingos teritorijos riba") ir informaciniais stendais. Juose bus pateikiama informacija apie lankymosi kariniame poligone, pavojingoje teritorijoje taisyklės, atsakomybė už taisyklių nesilaikymą, kontaktinė informacija. Karinių pratybų metu bus ribojamas eismas poligono teritorijoje, tačiau bus užtikrintas susisiekimas kitais keliais.

63. Kokie būtų poligono projekto įgyvendinimo terminai?

Poligonas bus vystomas per įmanomai trumpiausius terminus, kurie bus nustatyti atnaujintame ir įsigaliojusiame Lietuvos kariuomenės Tauragės karinio poligono įstatyme. Šiuo įstatymu yra sudarytos sąlygos įkurti karinį poligoną ir sukurti jo veiklai reikalingą infrastruktūrą.

64. Ar bus reikalingas Savivaldybės tarybos pritarimas dėl karinio poligono steigimo? Ar turės būti sudaroma sutartis su savivaldybe?

Tauragės karinis poligonas plečiamas įstatymu, todėl savivaldybės, į kurią pateks steigiamas karinis poligonas, tarybos pritarimas yra nereikalingas, sutartis su savivaldybe nepasirašoma. Galutinį sprendimą priims demokratiškai išrinkti Seimo nariai.

Dalintis:
Spausdinti
Ministry of National Defence of the Republic of Lithuania published this content on January 27, 2026, and is solely responsible for the information contained herein. Distributed via Public Technologies (PUBT), unedited and unaltered, on January 27, 2026 at 12:54 UTC. If you believe the information included in the content is inaccurate or outdated and requires editing or removal, please contact us at [email protected]